Išmanieji pastatai ir sodybos gali iš voljero paleisti piktą šunį. Žinoma, ir parvilioti jį atgal. Taip pat gali įsijungti garsinis įspėjimas, kuris mažų mažiausiai išgąsdina vagis.
Priklausomai nuo įrengtos apsaugos sistemos gal net turėsite galimybę pabendrauti su teritorijos pažeidėjais tiesiogiai, pavyzdžiui, per garso sistemas įspėsite, kad saugos įmonės darbuotojai jau pakeliui, o įsibrovėliai dar ir įamžinti kamerose: gerbiamas vagie, sunku įžiūrėti, kas ištatuiruota ant jūsų rankos – mokyklinis sąsiuvinis ar... grotos?
Problema Nr. 3 – žiemą sodybos namas būna įšalęs, o jį sušildyti trunka per ilgai. Žinoma, menka bėda, jei kalbama apie Naujųjų sutikimą, o visa draugija yra gerai nusiteikusi, tinkamai apsirengusi, judri ir pasirengusi nuotykiams. Tuomet ir neigiama temperatūra troboje pakenčiama lengviau: 8 ar 10 valandų nuolatinio pečiaus kūrenimo, viena nakvynė sustirusiuose pataluose, į kuriuos lįsti baisiau nei šokti į eketę viduržiemy, o kitą dieną jau šilta ir jauku. Deja, jei atvykstame savaitgaliui, tą antrą dieną jau turime išvykti.
„Dėl šios priežasties sodybos Lietuvoje dažniausiai atgyja tik vasarą. Vis dėlto įmanoma prisijaukinti savaitgalio išvykas į kaimą ir apsnigtais žiemos savaitgaliais, – sakė R. Skurdenis. – Vienas iš problemos sprendimo būdų – nuotolinis šildymo valdymas, leidžiantis įjungti šildymą iš anksto, pavyzdžiui, dieną ar pusdienį iki atvykstant į sodybą“.
Žinoma, tai įmanoma tuomet, kai šildymas valdomas elektriniu būdu. Taigi kietojo kuro katilo ir malkomis kūrenamos krosnies taip nepavaldysi, nes nuotoliniu būdu uždegti, pvz., malkas, būtų ir keblu, ir nesaugu.
Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris.
„Tačiau tuose namuose, kuriuose įrengti kietojo kuro katilai ar tiesiog molinis pečius, dažniausiai būna ir alternatyvus elektrinis šildymas , t. y. mažesni buitiniai ar didesni elektriniai radiatoriai, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu. Taip iš anksto prikaitinti galima vieną ar kelias patalpas, o atvykus, taupant elektrą, galima užkurti kietojo kuro katilą ir toliau šildyti namus“, – kaip spręsti įšalusios sodybos problemą patarė „Jung Vilnius“ vadovas.
Du dalykai, kurių prireiks – tai sodyboje įdiegta nesudėtinga valdymo sistema, kuri leis elektrinį šildytuvą įjungti ir išjungti nuotoliniu būdu, ir ryšys – internetas arba GSM.
„Internetas geriau, nes leidžia sumontuoti ir vieną kitą vaizdo kamerą, todėl nereikės baimintis nematant, kaip sodyba šyla ir ar nėra gaisro pavojaus. Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris, nuolat judina signalizacijos laidą ir ją įjungia, arba koks atkaklus barsukas jūsų rūsyje ieško prieglobsčio nuo žiemos speigų“, – sakė R. Skurdenis.
Kameras, leidžiančias bet kada apžiūrėti savo antruosius namus, žmonės laiko dideliu pastatų automatikos sistemos privalumu. Tai didina saugumą ir malšina ilgesį – į savo namus gamtoje galite užmesti akį ir susapnavę blogą sapną, ir tiesiog jų pasiilgę.
Ne tik išmanieji namai, bet ir išmanioji sodyba gali būti aprūpinta pačiomis įvairiausiomis funkcijomis, ir tik nuo mūsų „sugedimo“ laipsnio priklauso, ar namelį užmiestyje paversime komfortišku būstu, ar, pasirūpinę būtinu patogumu ir saugumu, tiesiog mėgausimės gyvenimo gamtoje privalumais.
Beje, neverta baimintis, kad jauki kaimo troba, jei bus sumanyta paversti ją išmania, virs laidų raizginiu ar kad remontas – neišvengiamas. Gaminamos ir radijo bangomis veikiančios sistemos, kurių valdikliai gali būti tvirtinami prie bet kokios medžiagos – ir prie šimtamečių rąstų, ir prie Gedimino pilies mūro. Žinia, Gedimino laikais tokių alternatyvų gyventi patogiai ir saugiai nebuvo, o mūsų valia rinktis, ar sodyboje laisvalaikį leisime kaip prieš 100 metų, ar išmaniai.
