Laikinai tapo amžinai
Ketverių metų Eltonas – artistas. Jis mėgaujasi publikos plojimais, džiaugsmingai trypčiojančių vaikų šūksniais, kuomet grakščiai pašoka į orą, ir yra laimingas, galėdamas šėlti kartu šeimininke. Laisvo stiliaus šokiais užsiimančiam Grėtės ir Eltono duetui daugiau nei pusantrų metų. O susipažino jie daugiau nei prieš dvejus.
Pusę metų pati žaisdavau su šuns žaislu. Jis į mane kaip į kvailę žiūrėdavo, praeiviai irgi pirštu man į galvą rodydavo.
„Eltoną pasiėmiau, kai jam buvo apie 2–2,5 metų. Buvo toks projektas „Gyvenimo mokykla prieglaudinukams“. Jo esmė – 6 savanoriai iš prieglaudos pasiima 6 šunis ir 6 savaites dirba su jais: socializuoja, moko gražių manierų, eiti greta ir panašiai.
Projekto tikslas buvo išmokyti beglobius ir surasti jiems amžinus namus“, – pasakoja Grėtė Indičianskytė, „Great Pet“ dresūros mokyklos šokių su šunimis trenerė.
Užteko savaitės suprasti, kad Eltonas iš laikinosios globėjos niekur nekeliaus, nes tikruosius namus jau rado. Iš prieglaudos paimtas šuo turėjo daugybę elgesio problemų, nieko nebuvo girdėjęs nei apie paklusnumą, nei apie geras manieras, nei apie žaidimus.
„Pusę metų pati žaisdavau su šuns žaislu. Jis į mane kaip į kvailę žiūrėdavo, praeiviai irgi pirštu man į galvą rodydavo“, – nelengvą draugystės pradžią prisimena G.Indičianskytė.
Pastebėjo gabumus
Mergina pasakoja, kad triukų imdavosi pamokyti visus savo šunis, o dirbdama su Eltonu pastebėjusi, kad jis labai imlus: noriai tarnauja, be vargo vaikšto ant dviejų kojų. „Kadangi Eltonas prieglaudos šuo, pagalvojau, kad galime su juo skleisti žinutę, kad net ir suaugusį, ne visai stabilų prieglaudinuką mišrūną galima reabilituoti ir išmokyti įvairiausių dalykų“, – kalba ji.
Kai Eltonas išmoko daugiau triukų, mergina ėmė šia sporto šaka domėtis daugiau. Už pagalbą atrandant „fristailą“ ji dėkinga dabartinei savo kolegei Anai Menčiūnienei: „Ji pamatė, kaip dirbu su šunimi, kaip bendrauju su žmonėmis, ir prasidėjo darbas. Pati Ana turi labai daug žinių. Prieš metus ji palaidojo Berno zenenhundą Alvarą, su kuriuo rengdavo pasirodymus.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Penkių haskių šeimininkas A.Vaitkus: „Haskis negulės prie židinio ar būdos. Tai šuo aktyviems žmonėms“
Parodose, įvairiuose renginiuose pasirodantis duetas neliko nepastebėtas – pamažu atsirado žmonių, kurie taip pat panoro mokytis su savo augintiniais.
„Prieš gerus metus pradėjo augti susidomėjimas šokiais. Tiesa, dauguma pamokas lankančių žmonių neketina šokti su šunimis, bet mato, kad tai stiprina ryšį, protiškai ir fiziškai iškrauna šunis“, – priežastis rinktis „fristailą“ vardija G.Indičianskytė.
Ar šunys girdi muziką?
Kaip pasakoja šokių mokytoja, „fristailas“ nėra vien judesiai ir triukai. Tai – pasakojimas, vaidinimas. Išmokus triukų, pagal susikurtą siužetą atrenkama muzika, sudėliojama choreografija, tada prasideda šlifavimas.
Paruošti numeriui Grėtei reikia ne vienos savaitės. Tarkime, neseniai Tarptautinėje kačių ir šunų parodoje demonstruotą pasirodymą apie Kalėdas vogusį Grinčą jiedu su Eltonu bei kitais „Great Pet“ auklėtiniais rengė apie du mėnesius.
Kad šuniui numeris neatsibostų anksčiau, nei įvyks premjera, kiekvieną dieną nerepetuojama. Dėl tos pačios priežasties vedlė stengiasi palikti vietos improvizacijai ie pasirodyme: „Stengiuosi palikti 5 sekundžių tarpą, kad vieną kartą galėčiau iš šuns paprašyti vieno dalyko, kitą kartą kito. Kad jam būtų erdvės.“
Ji prisimena numerį pagal muziką iš filmo apie Jamesą Bondą. „Kokius penkis kartus buvome jį atšokę. Vieną kartą pamačiau, kaip Eltonas išgirdęs tą muziką sureagavo taip, lyg sakytų: o, ne, ir vėl tas pats... Jis šoko, bet mačiau, kad jam nusibodę“, – apie būtinybę nuolat kažką keisti kalba mergina.
Nors žiūrint į žmogaus ir augintinio duetą susidaro įspūdis, kad gyvūnas puikiai jaučia ritmą, šokėja tai aiškina sklandžia choreografija.
„Kai žiūri pasaulinio lygio „fristailo“ varžybas, susidaro įspūdis, kad šuo pagal muziką žino, kada ką daryti. Bet įsižiūrėjus – vedlio lūpos nuolat juda. Vedlys pats gali net nejudėti, bet jis padeda. Šuo orientuojasi pagal kalbą ir seką“, – šokių užkulisius atskleidžia mokytoja. Ji priduria, kad puikiai pasirodymo seką įsidėmėjęs Eltonas yra pagelbėjęs ir jai pačiai, užmiršus ką daryti toliau.
Moko kantrybės
Šokių mokytoja pasakoja, kad „fristailas“ ją pirmiausiai išmokė kantrybės: „Kaip ir dauguma šeimininkų, esu labai nekantri. Žmonėms atrodo, kad Eltonas iš savęs toks protingas, jam viskas lengvai išeina. Visiems pasakau, kiek keiksmažodžių, žilų plaukų ir nervų kainavo jį to išmokyti. Triukų mokymai labai lavina kantrybę“, – šypsosi G.Indičianskytė.
Ji neslepia, kad būna akimirkų, kai tos kantrybės pritrūksta, prisipažįsta ir aprėkusi šokių partnerį. Ir pabrėžia, kad jei šuo nesupranta, ko iš jo norima, kaltas tik nemokantis to paaiškinti šeimininkas. Tokiu atveju, anot mokytojos, reikia nusiraminti ir pagalvoti, kokios buvo klaidos ir ką aš galima pakeisti, kad šuo geriau suprastų.
Žmonėms atrodo, kad Eltonas iš savęs toks protingas, jam viskas lengvai išeina. Visiems pasakau, kiek keiksmažodžių, žilų plaukų ir nervų kainavo jį to išmokyti.
Konfliktai atsiliepia ne tik tarpusavio santykiams, bet ir pasirodymui. „Kažkada su Eltonu repetavom. Jau tuoj turim pasirodyti, aš jį išsiimu iš narvo, kuriame jis ilsisi prieš pasirodymus. Ir kažkas jam nutiko – neina, guli. Sakau, einam, darom, pradėjau kelti toną. Jis iš viso nubėgo į narvą.
Atsistojau, įkvėpiau, iškvėpiau, pagalvojau, ką aš darau, juk sugadinsiu šunį, jis iš viso nesimėgaus šita veikla. Pakvėpavau, atsiprašiau ir išėjome su visai kita nuotaika“, – prisimena. Be to, šuo puikiai jaučia ir perima vedlio emocijas, nerimą.
Tinka bailiems ir nepasitikintiems
Šį užsiėmimą ji ypač rekomenduoja silpniems, įvairių baimių turintiems šunims: „Silpniems, nepasitikintiems padeda įgauti pasitikėjimo savimi, nes šeimininkas skatina šuns iniciatyvą, mąstymą“, – sako Grėtė. Mokytis gali įvairaus amžiaus, sudėjimo ir „išsilavinimo“ šunims. Šį užsiėmimą ji rekomenduoja ir norintiems sužinoti naujų dresūros metodų, kuriems nebeužtenka, kad šuo mokėtų gražiai eiti greta ar atnešti kamuoliuką.
„Privalumas, kai šuo turi bendro paklusnumo pagrindus. Pagrindinės bazinės komandos leidžia lipdyti triukus ir choreografiją. Jei šuo nemoka atsigulti, bus papildomas darbas to išmokyti“, – kalba G.Indičianskytė.
Ji sako nemėgstanti fabriko, todėl stengiasi, kad pamokoje vienu metu suktųsi ne daugiau nei 8 šunys. „Šokių pamokos vyksta kitaip, nei kiti dresūros užsiėmimai. Kadangi kiekvieno šuns lygis skirtingas, kiekvienas gauna skirtingą užduotį: vienas mokosi šokti per barjerą, kitas šliaužti. Jei atsiranda grupėje dar du šunys, kurie nori mokytis šliaužti, paaiškinam tai teoriškai, jie dirba savarankiškai. Jei matai, kad kažkas neišeina, duodi pastabas, siūlai ką daryti kitaip“, – pamokas komentuoja mokytoja.
Šis sportas tinka visiems, nepriklausomai nuo veislės, nei dydžio, nei amžiaus. Tiesa, itin jauniems, dar bręstantiems šuniukams, kai kurie triukai nerekomenduojami. Tačiau, kaip sako dresuotoja, maži šuniukai sėkmingai gali mokytis landžioti tarp kojų ar išmokti „susigėsti“. Atitinkami triukai parenkami ir stambaus sudėjimo, mažiau vikriems šunims, kuriems fiziologiškai sunkiau atlikti kai kuriuos judesius.
Negabių nebūna
G.Indičianskytė akcentuoja, kad mokykloje vykstančiuose fristailo užsiėmimuose šunys mokomi pozityviai, daro tik tai, ką patys nori daryti ir kas nekenkia sveikatai. Pavyzdžiui, Eltono ji neverčia vaikščioti ant priekinių letenų, nes tai nenatūralu ir gali pakenkti.
„Atkreipkime dėmesį į cirke priekinių kojų vaikščiojančius pudeliukus. Jie nemokomi pozityviai. Dresuotojas turi dekoruotą lazdelę, su kuria, atrodo tik pakelia galines kojas. Iš tiesų ta lazdelė šuniui duoda suprasti: jei nuleisi galines kojas, nieko gero nelauk“, – apie smurtu paremtus mokymo metodus kalba su šunimis dirbanti mergina.
Kartais laukiama, kol šuo pats imsis iniciatyvos ir ką nors pasiūlys. Anot šokėjos, kartais patys gyvūnai pasiūlo tokių juokingų dalykų, kokių vedlys niekada nebūtų sugalvojęs. „Kartą pastatėme tuščiavidurį rėmą. Norėjome, kad šuo įliptų į jo vidų, bet jis sugalvojo žymiai geriau: visomis keturiomis atsistojo ant rėmo kraštų. Kai Eltonas kartą man atnešė kūgį, sugalvojome triuką, kaip šuo padeda susitvarkyti aikštelę“, – apie keturkojų iniciatyvą šokant kalba dresuotoja.
Ar yra šokiams negabių šunų? „Yra gabesnių ir mažiau gabių. Bet sakyti, kad visai negabus, tas pats, kas pasakyti, kad mano šuo kvailas. Ne šuo kvailas, o šeimininkas neprotingas. Į kiekvieną šunį žiūri individualiai ir bandai pasiekti jo galimybių dugną. Visi tą dugną turi, nors kai kas pasakytų, kad tokie šunys kaip borderkoliai ar belgų aviganiai – ne. Žinoma, su jais lengviau dirbti, nes tai šunys daugelį metų veisti darbui“, – kalba ji.
