Rinkdamiesi šunį žmonės dažniausiai dėmesį kreipia į išvaizdą ar madą, bet reikia nepamiršti, kad kiekvienos veislės šuniui būdingas atitinkamas charakteris, veislės paskirtis ir elgsena. Taigi jūsų dėmesiui keli aktualūs patarimai.
1. Įvertinkite savo dienotvarkę, gyvenimo būdą, būsto dydį, darbo laiką ir šeimos narių skaičių. Išmintingas šeimininkas neparsives į vieno kambario butą dogo arba niūfaundlendo, panašiai kaip ir nesugalvos pririšti pavadėliu prie būdos čihuahua veislės šunelio.
2. Augintinį rinkitės neskubėdama ir su visa suaugusio žmogaus atsakomybe, pagalvokite, kodėl jo jums reikia. Galbūt ketinate dalyvauti su juo varžybose, veisti patikusios veislės šunelius arba įsigyti patikimą apsaugininką? O gal jums reikia tik ištikimo bičiulio? Tuomet galite rinktis ir negrynaveislį šunelį arba pasidairyti tinkamo šunelio gyvūnų prieglaudose. Tuo pačiu dargi padarysite gerą darbą – už kurį augintinis bus amžinai dėkingas. Beje, psichologai prilygina pirmojo gyvenime šuns įsigijimą pirmagimio vaiko gimimui, kai visiškai keičiasi įprastas gyvenimas.
3. Prieš įsigydama šunelį, turėtumėte apsvarstyti, atsiras ne tik naujų džiaugsmų, bet ir papildomų rūpesčių – teks keltis anksti rytais kasdien, netgi savaitgaliais, kad prieš darbą jį suspėtumėte išvesti į lauką. Kiaurus metus jūsų augintinis, nepaisant oro sąlygų, turės būti išvestas į lauką mažiausiai 2 kartus per dieną. Dar teks įvertinti savo pajamas, nes, be išlaidų tinkamam ėdalui, galbūt dar teks jį vedžioti į dresūros pamokas, pas veterinarą ir pan.
4. Vertėtų rimtai pagalvoti apie šuns veislę ir rinktis tokį, kuris atitiktų jūsų gyvenimo būdą. Jei esate aktyvi, mėgstate sportuoti ar važinėtis dviračiu, jums reikalingas judrus ir ištvermingas šuo, pvz., airių seteris, Sibiro haskis, levretė, greihaundas, Parsono Raselo terjeras. Ramaus sėslaus būdo žmogui puikiai kompaniją palaikys retriverių, mopsų, korgių veislės šunys. Beje, dabartiniu metu daugelio moterų mėgstami dekoratyvinių veislių šuneliai – toiterjerai, ši cu, čihuahua – reikalauja daug šeimininkių dėmesio, jų nervų sistema jautri ir greitai pažeidžiama, neretai jie neitin myli vaikus arba būna užsispyrę ir pavydūs.
5. Dauguma žmonių įprastai renkasi jauniklį, nes, nepaisant visų vargų (šlapinimosi, tuštinimosi, kur pasitaikė, apgraužtų batų ir baldų), labai smagu matyti, kaip jis auga, šėlsta ir kasdien keičiasi. Kita vertus, įsigydama jau suaugusį šunį, išvengsite nemažai rūpesčių. Jis jau bus prisitaikęs gyventi šeimoje, jo būdas bus jau susiformavęs, jis daugiau nebeaugs, bus bent truputį dresuotas, paklusnesnis, nebešėlios.
6. Jei namuose yra kūdikis ar mažamečių vaikų, reikėtų kruopščiai pagalvoti apie šunelio veislę. Geromis auklėmis pelnytai laikomi retriveriai, niūfaundlendai, koliai ir vidutinio dydžio terjerai. Kad ir koks meilus, kantrus būtų šuo, jo niekada negalima palikti su vaikais be priežiūros.
7. Protingiausių šunų veislių dešimtukas yra toks: koliai, pudeliai, vokiečių aviganiai, rotveileriai, dobermanai, labradorai, šnauceriai, anglų spanieliai, belgų aviganiai, anglų kokerspanieliai.
8. Ką geriau įsigyti: šunį ar kalę, turėtumėte įvertinti pati. Iš šunys, ir kalės turi savų pranašumų ir trūkumų. Pvz., šuns būdas nėra toks permainingas, kaip kalės, ypač per rują. Rujos metu kalės palieka ant kilimų ir grindų kraujingų išskyrų. Šunys dažnai būna savarankiškesni, tačiau gali būti mažiau meilūs arba labiau linkę veltis į peštynes.
9. Vertėtų pagalvoti ir apie augintinio kailį. Ilgaplaukį šunį privalėsite kruopščiai prižiūrėti ir kasdien šukuoti kailį, be to, namuose dažnai turėsite kęsti jo išsišėrusius plaukus ir juos siurbti. Kai kurių veislių šunims kailį būtina nuolat dailinti, kirpti. Turėtumėte išsiaiškinti, ar kas nors iš šeimos narių nealergiškas šunų plaukams.
10. Jokiu būdu nesirinkite šunelio vien tik dėl to, kad tokį turi jūsų draugė ar tokie dabar madingi. Mada greitai keičiasi, o jūs visąlaik būsite atsakinga už gyvūną, kurį parsivedėte į namus ir prisijaukinote. Pamenate, legendinę citatą iš „Mažojo princo“: tampi amžiai atsakingas už tą, kurį prisijaukinai.
