Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Civilinės saugos ambasadorius Deivydas Neverdauskas pataria, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai ir kaip veiksmingai apsisaugoti nuo gresiančios krizės, nelaimės šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Svarbiausi veiksmai ekstremalios situacijos metu
Ekstremalios situacijos atpažinimas yra pirmas svarbus žingsnis. Apie tai gyventojai informuojami sirenomis, trumpaisiais pranešimais, o papildoma informacija pateikiama specializuotuose tinklalapiuose, tokiuose kaip www.lt72.lt.
Tačiau rengiantis didelio masto krizei ar nelaimei, savarankiškai jau dabar turėtumėte atlikti šiuos veiksmus:
- įsitikinti ar trumpieji perspėjimų pranešimai siunčiami pratybų metu pasiekia jūsų telefonus;
- įsigyti radijo imtuvą su elementais, nes internetas ar mobilusis ryšys gali neveikti;
- sudalyvauti pirmos pagalbos ir ekstremalių situacijų pasirengimo mokymuose;
Taip pat rekomenduojama sekti patikimus informacijos šaltinius, tokius, kaip nacionalinis transliuotojas (Lietuvos radijas ir televizija, Lrt.lt), kuris nutikus ekstremaliai situacijai, informuotų ir suteiktų rekomendacijas, kaip elgtis toliau.
Jeigu ekstremali situacija užklumpa esant lauke, reikia kuo skubiau susirasti priedangą. Priedangos dažniausiai žymimos geltonais keturkampiais su namelio simboliu ir viduje esančiu žmogeliuku. Priedangos įprastai būna šios vietovės:
- požeminės perėjos;
- mūriniai pastatai ir jų rūsiai;
- daubos, grioviai ar tuneliai.
Ar lietuviai pasiruošę?
Pasak D.Neverdausko, nors pastaruoju metu vis daugėja vykdomų prevencinių akcijų pasirengimo bei veikimo ekstremalių situacijų, krizių metu, daugeliui žmonių vis dar stinga žinių, kaip elgtis ištikus krizei ir kaip būti tinkamai pasiruošus.
Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovo, daugelis būtiniausių daiktų ekstremaliai situacijai jau yra gyventojų namuose, tačiau jie turėtų būti surinkti į vieną vietą, kad reikalui esant būtų galima greitai evakuotis.
Svarbiausi daiktai įvykus ekstremaliai situacijai:
- pakankamas maisto ir vandens kiekis 72 valandoms;
- būtini medikamentai;
- šviesos šaltiniai (prožektoriai su įkraunamomis baterijomis ir pan.);
- šilti, drėgmei atsparūs drabužiai;
- kuras, kuris reikalingas evakuacijos atveju;
- radijas su elementais.
Taip pat ypač svarbu turėti iš anksto parengtą aiškų savo ir šeimos veiksmų planą bei krizės metu jo laikytis.
- klausyti informacijos, kuri pateikiama nacionalinio transliuotojo (LRT) televizijoje ir radijuje;
- turėti šeimos planą: susitarti evakuacijos vietą, bendrą susitikimo tašką;
- mintinai žinoti artimiausių šeimos narių telefono numerius;
- kooperuotis su kaimynais, jei jie turi saugesnes patalpas ar geriau parengtus rūsius su sanitariniais mazgais.
Net vaikai turėtų žinoti, kur artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos bei tai, kad jie atlieka skirtingas funkcijas.
Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) įprastai skirti ilgesnio laikotarpio apsaugai, kurie aprūpinti vandeniu, medicinos pagalba, laikinais guoliais. Kolektyvinio apsaugos statinio ženklas yra oranžiniame fone esantis trikampis:
Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai (iki 3 val.). Jos turi turėti sanitarinius mazgus ir bent du iėjimus. Priedangos ženklas – geltonas keturkampis su namelio simboliu ir viduje esančiu žmogeliuku.
Norint tinkamai pasiruošti, reikia iš anksto pasidomėti KAS ir priedangų lokacijomis skirtinguose miestuose bei susikurti aiškų veiksmų planą.
Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms yra kiekvieno piliečio pareiga. Tik būdami informuoti ir tinkamai pasirengę – galime apsaugoti save ir savo artimuosius, rašoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pranešime žiniasklaidai.
