15min redakcija sulaukė skaitytojo laiško, kuriame vilnietis pasidalijo nuotraukomis iš „Flamingo lounge“ baro vyrų bei moterų tualeto. Čia užsukęs vyras ant sienų pamatė kone 10 skirtingų iškabų, kuriose, jo manymu, seksistiniai ir moteris žeminantys užrašai.
„Gal kažkam tai atrodo kaip pokštas apie intymų gyvenimą, santykius tarp vyro ir moters, bet man tai skamba itin neskaniai. Juolab kad nemanau, jog naktiniam barui viešai demonstruoti tokią savo poziciją yra tinkama. Žala daroma ir visuomenei – skatina manyti, kad dekoracijose esantis turinys yra visiška norma“, – rašė 15min skaitytojas.
Vyrų tualete kabo tokie užrašai: „Mano penis yra labai mandagus – jis atsistoja, kad mergina turėtų vietos atsisėsti“; „Nebūk „pussy“ (terminas, vulgariai apibūdinantis moters lytinius organus bei silpnus vyrus – red. past.), verčiau suvalgyk ją“; „Pussy“ – tai brangiausias patiekalas, kurį esi kada nors valgęs“; „Pussy“ – visai kaip oras – kai tik sušlampa, laikas eiti vidun“.
Moterų tualete bei bendroje prausykloje kabo tokios dekoracijos: „Keturi būdai, kaip pamaloninti savo vyrą: 1. Čiulpk jo varpą, 2. Žaisk su jo sėklidėmis; 3. Praryk jo spermą; 4. Per daug nekalbėk; „Pasaulis be moterų būtų skausmas užpakaliui“; „Tikri vyrai nesirengia rožiniai, jie valgo tai“; „Aš savo lovoje, tu – savo. Vienas iš mūsų yra ne toje vietoje“; „Valgyk „pussy“, o ne gyvūnus“; „Tavo veidas atrodys geriau tarp mano kojų“, „Gražios kelnės, ar galiu išbandyti, kaip veikia užtrauktukas?“, „Man nerūpi, kad turi mažą krūtinę, aš vis tiek noriu ją pamatyti“.
15min savaitę bandė susisiekti su „Flamingo lounge“ baro atstovais, tačiau nesėkmingai. Nurodytas numeris internete dažniausiai neveikė, o į žinutes baro darbuotojai neatrašė, nors jas ir perskaitė.
Lyčių lygybės analitikė U.Litvinaitė: kai kurie šūkiai balansuoja ant pavojingos ribos
Su 15min skaitytojo požiūriu, kad baro skleidžiama žinutė yra netinkama, sutinka ir Ugnė Litvinaitė, lyčių lygybės analitikė, „Diversity Development Group“ tyrėja, besispecializuojanti lyčių lygybės ir kitų nelygybių, socialinės įtraukties, socialinės politikos srityse. Žemiau pateikiame specialistės komentarą.
„Sunku pasakyti, kokios yra klubo intencijos renkantis tokias dekoracijas. Siunčiama žinutė yra seksualizuoto, lytinius santykius propaguojančio požiūrio. Ne visos, bet kai kurios iš žinučių atspindi bei skatina seksistinę kultūrą, požiūrį į moterį kaip žemesnę būtybę, o vyrą – kaip per seksualinį santykį su moterimi įsitvirtinantį subjektą.
Tokios kultūros produktu laikyčiau dekoraciją moterų tualete su užrašytu taisyklių rinkiniu, kaip „patenkinti vyrą“. Be seksualinio pobūdžio, lytinio pasitenkinimo vyrui suteikimą propaguojančių taisyklių, yra ir dar viena – „tiek daug nekalbėti“. Akivaizdu, kad moteris šitų taisyklių kuriamame pasaulyje yra nutildoma ir padaroma tik vyro poreikių tenkintoja.
Tariamas atitikmuo, kiek suprantu iš žurnalistų surinktos medžiagos, vyrų tualete skaitomas taip: „Mano penis yra toks mandagus: jis atsistoja, kad mergaitės turėtų kur prisėsti“. Jį papildo plakatai, siejantys vyriškumą su gebėjimu „paimti“ moterį („dont’ be a pussy, eat one“, pastaba: svarbu, kad anglų kalboje žodis „pussy“ vartojamas tiek vulgariai apibūdinti moteris, moterų lytinius organus, bet ir žeminančiai apibūdinti vyrus, suvokiamus kaip silpnus, nepakankamai vyriškus). Galimos įvairios interpretacijos, tačiau krenta į akis, kad moters seksualumo raiška apribojama vyro poreikių tenkinimu (dargi nekalbant, taigi visiškai nutylint savuosius).
Vyro atveju, atvirkščiai, akcentuojama jo seksualumo raiška ir poreikiai (nors ir labai aiškiai iš anksto apibrėžti). Taigi vyras yra aktyvus veikėjas su poreikiais, o moteris – ta, kuri turi patenkinti, arba ta, kuri turi būti „paimta“.
Akcentuočiau tai, kad vyriškumas siejamas su gebėjimu lytiškai santykiauti su moterimi, tai tarsi vyro tapatybės įrodymas, nesvarbu, kokios to santykio aplinkybės. Tiesa, dar pastebėčiau, kad tradicinio vyriškumo normų neatitinkantys vyrai greičiausiai nerastų savęs šiame heteronormatyviame ir maskulinizuotame paveiksle.
Seksualumas yra neatsiejama žmogaus gyvenimo bei naktinio gyvenimo dalis, tačiau mes visi, o ypač naktinio gyvenimo įstaigos, turi itin didelę atsakomybę už kiekvieno lankytojo saugumą.
Seksualumas ir jo raiška yra neatsiejama žmogaus gyvenimo bei naktinio gyvenimo dalis, tačiau mes visi, o ypač naktinio gyvenimo įstaigos kaip klubai ir barai, turi itin didelę atsakomybę už kiekvieno lankytojo ir lankytojos saugumą ir teises į savo kūną, santykių tik su laisvu sutikimu kultūrą. Periodiškai išgirstame apie išprievartautas merginas: šiemet kitame sostinės naktiniame klube vyrų tualete išžaginta aštuoniolikmetė, nepaisant jos pačios bei jos draugių pagalbos šauksmų, kuriuos turėjo girdėti aplink buvę asmenys.
TAIP PAT SKAITYKITE: Klube išžaginta mergina neatleidžia Vilniaus policininkui: „Atsiprašymas nieko vertas!“
Tai yra žiaurūs nusikaltimai, kurių negalime sieti su keletu plakatų, bet kurie neginčijamai susiję su tokiose ir panašiose žinutėse transliuojamomis kultūrinėmis normomis ir požiūriu į moteris kaip pusiau veiksnias, kaip sekso objektus, o lytinius santykius – kaip vyriškos tapatybės realizaciją.
Mano aptarti šūkiai ant tualetų sienų, raginantys moteris patenkinti vyrus ir tikinantys vyrus, kad jie įrodo savo vyriškumą turėdami lytinius santykius su moterimis, balansuoja ant pavojingos ribos.
Viena vertus, tai nieko nauja – tai tiesiog užrašyta visuomenėje vis dar paplitusių, labai senų ir giliai įsišaknijusių įsitikinimų, kurie yra paveikti seksualinio išsilaisvinimo idėjų. Nors jie vis dažniau kvestionuojami, tačiau vis dar mums pažįstami: moteris yra žemesnė būtybė, o vyras parodo savo vyriškumą, viršenybę ir stiprybę per seksualinį aktą. Tačiau juoda ant balto užrašytos nutylimos normos ir stereotipai gali tapti viena iš paskatų ar būdų legitimuoti veiksmus, kurie galimai pažeidžia kitų žmonių teises ir saugumą“, – kalbėjo U.Litvinaitė.
Juoda ant balto užrašytos nutylimos normos ir stereotipai gali tapti viena iš paskatų ar būdų legitimuoti veiksmus.
Ką galime daryti?
Lyčių lygybės analitikė siūlo ir kelius, kuriais turėtų žingsniuoti visuomenė bei pačios įstaigos.
„Labai laukiu, kada Vilniaus klubuose ir mūsų sąmonėje atsiras daugiau vietos tokiai raiškai ir komunikacijai, kuri būtų žaisminga ir pagavi, bet tuo pačiu vienodai gerbtų žmogaus teises, norus ir poreikius.
Labai norėtųsi paskatinti ir aktyvesnius seksualinio priekabiavimo bei smurto prevencijos veiksmus mieste ir šalyje, ypač kai žinome, kad dalis įmonių ir organizacijų, naktinio gyvenimo vietų propaguoja veikiau priekabiavimą ir smurtą skatinančią kultūrą nei atvirkščiai.
Yra pavyzdžių užsienio miestuose ir šalyse, kur taikomos programos ir kampanijos, didinančios naktinio gyvenimo saugumą, mažinančios seksualinio priekabiavimo ir smurto atvejų, iš kurių galima mokytis. Yra nemažai specialistų, kurie tikrai galėtų padėti tai padaryti Lietuvoje ar Vilniuje.
Galiausiai, žinau, kad prieš pandemiją dalis susivienijusių Vilniaus naktinio gyvenimo vietų, nuo barų iki klubų, turinčių žmogaus teises atitinkantį požiūrį į linksmybes, turėjo idėjų imtis kampanijos, skatinančios pagarbius tarpusavio santykius ir kuriančios saugią naktinio gyvenimo aplinką. Tos problemos lieka aktualios, turime pandemiją ar ne, tad būtina jas spręsti, jau nekalbant apie tai, kad būtina vengti jas sėjančios kultūros“, – sako U.Litvinaitė.
