Apie tai, kas netolimoje ateityje, lauks Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų gatvių želdynų,15min klausė Tado Vaidelio, Lietuvos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros vedėjo, dėstytojo ir įmonės Inter rem, MB (GreenAreasEU) želdynų skaitmeninių sistemų kūrimo ir administravimo departamento vadovo.
– Kokia vertę visuomenei kuria Italijoje ir Lenkijoje ištirti medžiai ir krūmai (tirta 12 medžių ir 6 krūmai). Ką tai pakeis mūsų kasdienybėje?
– Svarbu tai, kad italų tyrėjai rėmėsi mokslu, medžių rūšys buvo atrinktos pagal jų augimo dažnį mieste (įvairaus amžiaus medžiai tirti). Iš tyrimo paaiškėjo, kurios rūšys atspariausios aplinkos sąlygų pokyčiams, užterštumui, genėjimui, ligoms. Iš krūmų galime paminėti taip pat kelias rūšis.
Tai žilakrūmiai ir laurai (Lietuvoje jiems per šalta), forzitijos, ligustrai (lentelėje iliustruotas jų šilumos išsklaidymas, CO2 sugėrimas ir fotosintezės veikimas) ir kt.
– Galėtumėte detalizuoti, kokiu būdu jie buvo tirti?
– Tyrimui atlikti ant medžių buvo sudėti tam tikri davikliai.
Statyti juos ant kiekvieno medžio būtų per brangu. Bet gatvėje ar alėjoje po du ar tris pastačius visiškai užtenka, jei duomenys nuolat iš jų gaunami.
Tokių ekosistemų paslaugų skaičiavimas būtų svarbus ir reikšmingas. Panašūs modeliai leistų atlikti darbus operatyviau miestuose.
Tai geras įrankis medžių stebėsenai ir vertinimui. Jei medžiui pritrūksta drėgmės, galime tai matyti, kaip ir tuomet, kai jis pasiekia stresinę situaciją (džiūsta, lapų kraštai lenkiasi ir ruduoja), spygliuočių atveju dažnai ir pavėluojame. Tai leidžia suprasti ir prognozuoti, kada medį reikia labiau pagloboti.
– Ar žinome, kokiais kriterijais remiamasi šiandien sprendžiant, kokie medžiai augs Lietuvos miestuose?
– Šiandien sodinant medžius miestuose dar tikrai niekas neatsižvelgia į tai, koks medis kiek papildomos naudos sukurs.
Daugelyje valstybių tie skaičiai niekuo nepagrįsti, bet italų tyrime tai įrodoma, kokią naudą želdynai mums teikia. Taip galime apskaičiuoti, kiek tos naudos prarasti galime dėl pertvarkų ar gatvių rekonstrukcijų.
Tiesa, šiandien mūsų miestuose vadovaujamasi pačiais paprasčiausiais kriterijais renkantis medžius – pagrindinis kriterijus, kad reikalautų kuo mažiau priežiūros, t.y. reikėtų kuo mažiau karpyti ir genėti.
Užtenka pamatyti, kas darosi Indijos miestuose, kur medžių beveik nėra, o miestų užterštumas milžiniškas, žmonės dūsta, nebeištveria juose...
– Dėl šios priežasties mokslininkai ir ėmėsi iniciatyvos ją mažinti.
– Tiesa, asmeniškai teko dalyvauti Milane vykusioje tarptautinėje parodoje, jos metu paaiškėjo, kad jų regione metinis kritulių kiekis minimalus. Taigi nėra lietaus, kuris tą taršą nuplautų. Suvokdami situacijos rimtumą, italai stengiasi išlaikyti senuosius parkus, sodina daug naujų želdinių.
Na, o vietos savivaldybėms griežtai pasakyta, kad būtina matuoti vietinių ekosistemų (augančių medžių ir krūmų) teikiamą naudą. Būtent tuo grįstas italų subsidijavimas nacionaliniu lygiu, remdamosi naujausiais moksliniais matavimais jų savivaldybės skiria lėšų naujiems želdynams įrengti ar esamiems sutvarkyti.
Šiuo atveju programinė įranga padeda jiems gamtos naudą įvertinti, jau galima išmatuoti, kokią naudą kiekvienas medis teikia aplinkai.
Kadangi tai dinaminis procesas, galima vertinti prižiūrėto ir neprižiūrėto medžio naudą.
Šiandien sodinant medžius miestuose dar tikrai niekas neatsižvelgia į tai, koks medis kiek papildomos naudos sukurs.
– Kiek tikėtina, kad šia iniciatyva persiims ir kitos ES šalys?
– Kadangi pertvarka eina su ES direktyvomis, ir kitų ES miestų savivaldybės privalės skaičiuoti ekosistemų paslaugas, jei tiksliau, sugeriamą CO2 ir tai, kokią naudą želdiniai teikia. Jei tik savivaldybė norės sulaukti ES finansavimo, jį turės pateikti skaičius, kaip tvarkosi su želdynais ir kokią naują gauną iš jų ekosistemų.
– Kur buvo atlikti pirmieji ekosistemų vertinimai?
– Pirmuosius matavimus ir vertinimus mokslininkai atliko miškuose, bet jau žengiami žingsniai, kad medžiai ir želdynai būtų vertinami miestuose: parkų, miesto gatvių želdiniai. Tai neabejotinai daro didelę įtaką klimato kaitos reguliavimui.
– Užsiminėte, kad priklausomai nuo medžių rūšių, jų anglies dvideginio sugėrimas skirtingas. Ko galime tikėtis iš skirtingų rūšių?
– Pateiksiu pavyzdį. Tarkime, tokie uosiai gali fiksuoti išties didelį CO2 kiekį, ypač kol jaunesni (pirmus 20 metų), vėliau jų sugėrimas po truputį krenta.
Kitas mane nustebinęs augalas buvo vinkšnos: Lietuvoje jų nėra daug. Dažniausiai jas galime pamatyti parkuose, kur šiek tiek drėgnesni dirvožemiai.
Atlikti matavimai parodė, kad tai itin vertingas medis (ir maru serga retai lyginant su kitais). Perspektyvoje sodinti jas mieste jau vien todėl, kad atsparios ligoms ir didesnį kiekį CO2 sugeria, verta.
Trečia vieta italų atliktame tyrime pagal CO2 sugėrimą atiteko ąžuolui. Aktyviai jis tą daro nuo 20 iki 40 metų.
Kitos tirtos medžių rūšys mažiau sugeriančios, bet iš pateiktų duomenų matyti, kad ir liepas (mažalapes) ne be reikalo auginame, ir klevai, ir ąžuolai šį darbą dirba. Iš tirtų krūmų galima išskirti žilakrūmį.
Tiesa, mūsų klimatinėse sąlygose auga ne visi tirti medžiai, kad ir kamštins ąžuolas (iš jo italai gamina kamščius vyno statinėms), sidabrinė liepa (pietuose ji natūraliai paplitusi).
– Pats turite daug patirties dendrologijos, sumedėjusių augalų patologijoje. Ką pastebite, kaip keičiasi medžių sugebėjimas sugerti anglies dioksidą jiems augant ir senstant?
– Medžiui senstant jo atliekamos funkcijos (sugeriamas anglies dioksidas) silpnėja, bet tinkamai prižiūrint, jo gyvavimas pratęsiamas.
Minėtame tyrime italai tyrinėjo natūraliai augančius medžius, toliau žada tirti, kiek žmogus gali prisidėti prie medžių teikiamų paslaugų išlaikymo ilgesnį periodą.
Tarkime, užtikrinus vandens sulaikymą, kad jis nenutekėtų į drenažinius šulinius, rekonstruojant parkus, jų želdinius, galima palaistyti nemažai medžių.
Matome, kad užėjus vasaros sausroms ir Kauno Laisvės alėjoje liepos baigia išdžiūti konteineryje pasodintos, taigi svarbu tinkamai jomis rūpintis.
– Minėjote, kad italai tyrimus želdynų srityje atlieka jau aštuonioliktus metus, kaip apie juos pats sužinojote?
– Mano kolega Danielius pasidalijo idėja, kad yra italų kompanija, kuri užsiima programinės įrangos kūrimu ir platinimu Europoje, papasakojo apie jų patirtį želdynuose ir jų valdyme, kad jie padeda atsirinkti, kokius medžius naudinga sodinti.
