„Priimta įstatymo pataisa, žinoma, turėjo įtakos tokiam registruojamų gyvūnų skaičiaus šuoliui, tačiau net ir prieš tai augintinių skaičius sparčiai augo dėl pandemijos. Šis reiškinys dar nesibaigė, tad per pastaruosius dvejus metus matome tikrai ryškų pokytį – 2021 m. buvo įregistruoti 46 473 šunys ir 25 796 katės. Tačiau prieš įsigyjant augintinį svarbiausia tinkamai įvertinti savo ilgalaikes galimybes jam skirti visą reikalingą dėmesį ir rūpestį.
Naują šeimos narį reikia ne tik užregistruoti, bet ir jam priskirti oficialų šeimininką, kuris turi būti pilnametis, nes būtent jam teks atsakomybė už augintinio priežiūrą“, – sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Daiva Miliauskienė.
Ji džiaugiasi, kad gyvūnai atranda namus ir didelė dalis šeimininkų iš karto juos tinkamai įregistruoja, tačiau labai svarbu nepamiršti atsakomybės. Augintinis negali būti gimtadienio dovana vaikui, kuriam netrukus pabos tarsi žaislas, ar laikinas užsiėmimas dirbant iš namų.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, lietuviai ne tik pradėjo auginti daugiau naminių gyvūnų, bet ir vis labiau rūpinasi tinkama jų priežiūra. Augintinio draudimo poreikis per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei dvigubai.
„Augintiniai į namus atneša daug laimės, tačiau jie atsineša priežiūros atsakomybę ir nė vienas jų nėra apsaugotas nuo sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, 2021 m. šeimininkai kreipėsi dėl įvairių gyvūnų negalavimų: ūmaus kepenų nepakankamumo, apsinuodijimo, šlapimo takų uždegimo, infekcinių, virusinių ligų ir įvairių traumų, kurių gydymas gali atsieiti net 300–600 eurų“, – draudimo bendrovės pranešime žiniasklaidai sako bendrovės privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.
Anot jo, kačių augintojai paprastai kreipiasi rečiau nei šunų, nors jos taip pat kenčia nuo įvairių ligų, tačiau dažniausios gyvūnus užklupusios negandos, nepriklausomai nuo rūšies, yra gastritas ir apsinuodijimas, kurių registruojama bent keletas per dieną, o po švenčių šis skaičius paprastai išauga.
„Įsigydami augintinį dažnai nesusimąstome apie galimas jų sveikatos problemas ar gydymą, kuris per metus gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Kartais prireikia ir atlyginti žalą aplinkiniams dėl augintinių pridarytų išdaigų, o ką ir kalbėti apie skaudžiausias patirtis, kai augintinio netenkame. Dėl šių priežasčių įsigyjant naujų šeimos narių pravartu pagalvoti ir apie jų draudimą“, – teigia T.Sinkevičius.
Populiariausi 2021 m. vardai ir veislės
Pasak D.Miliauskienės, statistiškai augintinių registravimas suaktyvėjo dar 2021 m. balandį, o gegužę, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, padvigubėjo – tuomet registruota net per 5 tūkst. šunų ir per 2 tūkst. kačių. Pagal įstatymo pataisą ženklinti privaloma šeškus, kates ir šunis, tačiau pastarųjų dviejų ir toliau išlieka daugiausia šalyje. Specialistė taip pat pateikia populiariausius augintinių vardus.
2021 m. populiariausi kačių vardai ir jų skaičius
-
Luna 337
-
Simba 297
-
Maja 165
-
Pūkis 158
-
Murka 153
2021 m. populiariausi šunų vardai ir jų skaičius
-
Bela 658
-
Luna 526
-
Pupa 375
-
Maja 357
-
Arčis 293
Gyvūnų registre daugiausia yra mišrūnų, o po jų tokių veislių šunų: vokiečių aviganiai, vokiečių nykštukiniai špicai, Jorkšyro terjerai, cvergšnauceriai, Labradoro retriveriai. Populiariausios kačių veislės: britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, Bengalijos katės, škotų stačiaausiai, sfinksai.
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad šunys yra ne tik dažniau registruojami, bet ir tris kartus dažniau draudžiami nei katės. Žmonės dažniau draudžia šių veislių šunis: Labradoro retriverius, vokiečių aviganius, vengrų trumpaplaukius pointerius, samojedų šunis, Jorkšyro terjerus, taip pat mišrūnus. Dažniausiai draudžiamos katės yra britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, škotų nulėpausės, Abisinijos katės, sfinksai ir mišrūnės.
Pagal įstatymo pataisą iki 2022 m. gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti turi būti visi augintiniai, gimę iki jos priėmimo datos, o gyvūnai, gimę jau įsigaliojus šiai pataisai, privalo būti paženklinti per keturis mėnesius nuo gimimo.
