„Lankiausi bičiulių sodyboje Dargužiuose. Pirmiausia nutarėm pasivažinėti po apylinkes, pasigrožėti rudenėjančia gamta ir „pagaudyti“ gražių fotokadrų.
Kaip visada, mums sekėsi neblogai. Bevažiuodami laukais melioracijos griovyje, dumble, aptikome išsekusį briedį ir nedelsdami ėmėmės jo gelbėjimo operacijos.
Paskambinome pagalbos tarnybai 112, medžiotojų draugijai ir pradėjome laukti pagalbos. Tiek medžiotojai, tiek pagalbos tarnybos atvyko gana greitai.
Norime visiems padėkoti, kad viskas vyko labai greitai ir sklandžiai. Miško karaliaus gyvybė išgelbėta!“ – vyras dalijosi emocijomis socialiniame tinkle.
Pasak Kęstučio, važinėdami po laukus ir ieškodami gražių vaizdų fotografijoms, jie pamatė briedį. Iš pradžių pagalvojo, kad jis šildosi. Labai atsargiai, fotografuodami iš toli, po truputį prie jo vis artėdami pamatė, jog gyvūnas įstrigęs vandenyje.
Kadangi ten durpynas, jis neturėjo atsispyrimo, todėl niekaip negalėjo iššokti iš duobės.
„Mums priėjus jis jau praktiškai nepajudėjo, tik galvą šiek tiek iškėlė ir leido iš burnos purslus. Matyt, jau ilgokai bandė išsilaisvinti, kol nusilpo. Kadangi ten durpynas, jis neturėjo atsispyrimo, todėl niekaip negalėjo iššokti iš duobės. Matyt, briedis ten tūnojo senokai, nes visas drebėjo, akys buvo iššokusios, krauju pasruvusios. Vaizdas buvo kraupus.
Iškviesta pagalba atvyko maždaug po valandos. Per tą laiką briedis dar kelis kartus bandė iššokti pats, galiausiai visai nusilpo.
Atvykę vyrai pradėjo galvoti, kaip jį ištraukti, mesti valą ant ragų buvo baisu, nes ragus nurautume. Vienas medžiotojas, turėjęs patyrimo, užmetė valą ant kaklo ir penkiese jį ištraukėme į krantą“, – tęsė pašnekovas.
Po kelių valandų briedis buvo ištemptas, bandė stotis, vėl suklupo, atrodė, kad tuoj įgrius atgal į tą pelkę, galiausiai atsistojo ir pradėjo bėgti.
„Įspūdingiausia buvo, kad jis, nubėgęs apie 20 metrų, sustojo, atsisuko ir nužvelgė mus dėkingumo kupinu žvilgsniu. Tarsi dėkotų už išgelbėjimą.
Nubėgo toliau, tuomet vėl sustojo, vėl atsisuko nulydėdamas tuo pačiu žvilgsniu, ir taip keletą kartų, kol pasiekė mišką ir pasislėpęs prigulė ilsėtis.
Tai tikrai buvo įspūdingas patyrimas. Gerai, kad laiku pastebėjome gyvūną, nes sutemus jis greičiausiai būtų nuskendęs“, – svarstė Kęstutis.
