Pelargonijos
Sunku būtų rasti kambarinį augalą, kurio priežiūra dar paprastesnė. Lietuvoje nuo senų senovės populiarios kvapiosios pelargonijos – jeronimai. Tai ne tik ryškiai žydinčios, namus puošiančios specifinio aromato gėlės, bet ir vaistiniai augalai. Maža to, puikiai atbaido kandis ir net uodus.
Už įprastus jeronimus puošnesnės juostuotosios (Pelargonium zonale) pelargonijos – juosta eina palei pūkeliais dengto apvalaus lapo kraštą. Jei juostuotąsias pelargonijas tinkamai prižiūrėsite, ant palangės jos žydės ištisus metus. Juostuotųjų pelargonijų žiedai susitelkę į stambius apvalius žiedynus, būna pilnavidurių, pusiau pilnavidurių ir tuščiavidurių, vienspalviais (tamsiai ir šviesiai rausvais, raudonais, baltais) ir dvispalviais žiedlapiais. Šios pelargonijos auga įvairaus dydžio kerais.
Iš viso pelargonijų yra apie 170 rūšių. Be išvardytųjų, priminsime garbanotąsias, didžiažiedes, skydalapes (šios yra svyrančios).
- • Didysis pelargonijų priešas – perlaistymas. Geriau auginti nedideliuose vazonuose, kad žemė tarp laistymų išdžiūtų – šitaip laistomų pelargonijų mažesni lapai, tačiau gausesni žiedai. Jei pelargonija ne itin lepios veislės, jai nekenkia net apdžiūti – palaistyta paprastai atsigauna.
- • Pelargonijoms patinka saulė, šviežias ir gana sausas oras.
- • Pelargonijos nemėgsta būti persodinamos.
- • Jaunus ūglius reikia apgnaibyti – kad neištįstų. Taip pat reikia nuskabyti peržydėjusius žiedus.
- • Ant palangės laikomos pelargonijos derėtų nepamiršti laikas nuo laiko patręšti, tada ji daug ilgiau žydės.
Sprigės (balzaminai)
Fotolia nuotr./Sprigė |
Visiems gerai pažįstamos balzaminės sprigės (Impatiens balsamina) – ganėtinai paprasti augalai su tvirtais tamsiai žaliais lapais ir jiems kontrastą sudarančiais baltais, rausvais ar raudonais žiedais. Kita vertus, tai neįprastos gėlės; sakoma, kad jos nuspėja artėjantį lietų – kelios dienos iki jam prapliumpant ant balzaminių sprigių lapų ir stiebų pasirodo drėgmės lašelių.
Šiais laikais išvesta daug puošnių sprigių hibridų. Su įspūdingais margais lapais (yra net tamsiai raudonų). Su dideliais, pilnaviduriais žiedais. Ir žiedlapių spalvų paletė plati: violetiniai, oranžiniai, koralų raudonumo... Yra sprigių su dviejų spalvų žiedlapiais – dėmėtais, dryžuotais.
- • Sprigės nemėgsta skersvėjų, vėjų.
- • Jei nori, kad balzaminai gražiai ir ilgai žydėtų, jiems reikia saulės. Tačiau daug tiesioginių spindulių taip pat negerai.
- • Sprigėms rekomenduojama nugnaibyti stiebų viršūnes, kad formuotųsi tankus keras.
- • Substratas visuomet turėtų būti drėgnas, tačiau negalima leisti vazonui stovėti vandenyje – pradės pūti šaknys.
- • Karštomis dienomis augalus galima apipurkšti drungnu nekalkėtu vandeniu.
- • Sprigės gerai žydi tik tada, kai šaknys tankiai užpildo vazoną.
Begonijos
Fotolia nuotr./Begonija |
Yra visa grupė begonijų (Begonia), kurios jau nuo senų laikų auginamos dėl gražių lapų. Verta paminėti karališkąsias begonijas (B. rex) – jų lapai tiesiog raibuliuoja. Karališkųjų begonijų būna su apvaliais, smailėjančiais ar panašiais į klevų lapais… Jie gali būti lygūs ir blizgūs arba matiniai ir šerpetoti. Su įvairiausiais raštais, įvairių spalvų – žali ir raudoni, žali ir balti, žali ir geltoni…
Dėl žiedų paprastai auginamos gumbinės begonijos. Žiedai gali būti smulkūs ir stambūs, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, lygiais, banguotais, karpytais kraštais. Šios begonijos gali būti svyrančiosios, augti įvairaus dydžio kerais.
Siūlome atkreipti dėmesį į nuolatos žydinčias begonijas. Jos nereiklios. Žydi baltais, geltonais, rausvais, oranžiniais ir raudonais žiedais.
- • Begonijoms nepatinka didesnė kaip 20 proc. oro temperatūra.
- • Nereikėtų substratui leisti visiškai išdžiūti, kita vertus, sausra ne taip pakenks, kaip perlaistymas. Drungnu vandeniu patariama laistyti gana gausiai, tačiau jokiu būdu neleisti užmirkti šaknims.
- • Visoms begonijos patinka drėgnas oras – šalia vazono patariama pastatyti indą su vandeniu arba reguliariais purkšti orą aplink augalą (bet ne pačią begoniją).
- • Gerai auga ten, kur ryški šviesa, tačiau nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Pavėsyje tįsta.
- • Rudenį galima išsikasti begoniją, augančią lauke, ir auginti kaip kambarinį augalą.
- • Begonijos nuolat ir gražiai žydės jei jas reguliariai tręšite.
Fuksijos
Fotolia nuotr./Fuksijos |
Šių gėlių žiedai nepaprasti, subtilaus grožio – tilindžiuojantys sijonuoti varpeliai kyburiuoja ant plonyčių kotelių.
Yra per šimtą fuksijų rūšių. Tačiau pirkėjams dažniausiai siūlomos hibridinės fuksijų veislės (Fuchsia hibrida). Jos nereiklios, gausiai žydi įvairiausių dydžių ir spalvų (raudonais, violetiniais, rausvais ir baltais) žiedais.
- • Fuksijos nemėgsta perdžiūti, joms nepatinka skersvėjai ir ypač karščiai – aukštesnė nei 20 proc. temperatūra šią gėlę gali pražudyti.
- • Reikia nuolat tręšti, laistyti ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
- • Rekomenduojama kasmet pavasarį persodinti.
- • Auginama kambaryje vasarą gausiau žydės, jei žiemą ilsėsis – bus laikoma vėsiai ir šviesiai.
Gloksinijos
Fotolia nuotr./Gloksinija |
Gloksinijų (Sinningia) lapai stambūs, mėsingi, tankiai apaugę pūkeliais. Varpelių formos žiedai, dažniausiai styrantys viršun, tačiau sykiais ir kiek nusvirę, taip pat atrodo tarsi aksominiai. Gali būti didesni ar mažesni, lygiais arba garbanotais krašteliais, tuščiaviduriai, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai. Raudoni, avietiniai, balti, rausvi, purpuriniai ir violetiniai. Ypač gražūs dvispalviai ar su baltu kraštu žiedai.
Jei nusipirksite augalą su dar neišsiskleidusiais žiedais, galėsite jo grožiu džiaugtis daugiau nei du mėnesius. Kartais nužydėjusio augalo žiedus ir lapus nupjovus (paliekamas tik poros centimetrų ilgio stiebas) augalas atželia ir žydi dar kartą. Kai nustos žydėti, laistykite mažiau, o kai nudžius ir lapai – išvis nustokite laistyti. Žiemai gloksiniją reikia išnešti į vėsią ir tamsią vietą. Pavasarį persodinti į naują žemę.
- • Gloksinijoms patinka ryški saulės šviesa, tačiau ne tiesioginiai spinduliai.
- • Būtina didelė oro drėgmė – šalia vazono patariama pastatyti indą su vandeniu, reguliariai purkšti orą aplink augalą.
- • Laistyti reikia gan šiltu, kambario temperatūros vandeniu, bet itin atsargiai, kad vanduo nepatektų ant lapų ir žiedų.
- • Žydinčias gloksinijas maždaug kas dvi savaites derėtų palaistyti silpnu mineralinių trąšų tirpalu.