Atskriejęs pasiūlymas dalyvauti fraktalų mokymuose pirmiausia sukėlė įvairiausių jausmų: tikrai nesugebėsiu piešti, net paprasčiausias gyvūnėlio piešinys atrodo kreivas šleivas, ir kas apskritai yra tie fraktalai? Vis dėlto pasiryžtu bent šiek tiek prisiliesti prie kitokio pasaulio. T. Polujachtovos ir A. Komovo piešimo technika užkariauja vis daugiau žmonių širdžių. Beveik 30 metų ši žinoma praktika skleidžiasi sodriomis ir nepakartojamomis spalvomis...
Fraktalai – savęs pažinimo kelrodė
 |
| Asmeninio archyvo nuotr. / Fraktalų piešimo mokytoja Laima Barbora Pauliukėnė |
Fraktalų piešimo mokytoja Laima Barbora Pauliukėnė spinduliuoja ramybe ir jaukumu. Įdomu, kiek metų ji piešia šiuos piešinius? Apžvelgus nuostabiausių ir spalvingiausių kūrinių visumą, norisi sulįsti žemėn – juk niekada nelaikiusi pieštuko rankose tikrai taip nesugebėsiu! Kažkas juose įtraukia visa savo esybe: spalvos, formos... Visa tai tarsi pakylėja aukščiau žemės ir, atrodo, išlaisvina iš tos buities, kurioje jaučiamės įstrigę. Tame skubiame gyvenimo tempe mes paliekame savo savastį, prilipę prie televizoriaus ir kompiuterio ekranų retai kada susimąstome, kad reikia pamaitinti ne tik kūną, bet ir dvasią...
– Fraktalus pradėjote piešti prieš penkerius metus. Kas jus pastūmėjo?
– Žurnale pamačiau nufotografuotus fraktalus, kurie mane beprotiškai sužavėjo. Puoliau stačia galva ieškoti juos piešusios mokytojos Brigitos, kad ji pamokytų mane. Paaiškėjo, jog ji mano kaimynė, mokėmės netgi toje pačioje mokykloje! Taigi taip prasidėjo mano pažintis: kiek pati domėjausi, kiek išgirdau iš mokytojos, juk tuo metu Lietuvoje nebuvo tokios informacijos. Dabar fraktalai yra labai svarbi mano gyvenimo dalis.
– Kodėl žmonės nori išmokti piešti fraktalus?
– Susidomėjimas tuo didžiulis. Mano galva, tai populiaru, nes lengva ir visiems prieinama. Turėkime popieriaus, vieną juodą rašiklį, spalvotų pieštukų ir šiek tiek laiko. Tai viskas, ko reikia, kad pradėtume geriau pažinti save. Dažniau ateina trokštantys susitvarkyti su asmeninėmis bėdomis, emocijomis, susidoroti su stresu, kamuojančiu nerimu – žmonės tiesiog ieško išeičių iš tam tikros susidariusios gyvenimo situacijos. Tačiau ateina ir tokių, kurie jaučiasi laimingi, trokštantys pilnatvės, tik tokių... gerokai mažiau.
– Ką jums duoda fraktalų piešimas? Ar pamenate, kaip jautėtės tik pradėjusi piešti? Kokios emocijos užplūsta dabar, kai turite nemažai patirties?
– Sunku įvardyti, kiek daug visko pasikeitė. Jeigu anksčiau buvau ežiukas rūke, nesusigaudantis, kas vyksta jo gyvenime, kuriam kažkas vadovavo ir už jį priiminėjo sprendimus, kuris nežinojo, kur pasukti, ką ir kaip daryti, tai dabar esu tas ežiukas, kuris aiškiai suvokia, kokia kryptimi eina ir kas vyksta jo gyvenime. Viskas pasikeitė kardinaliai: požiūris, siekiai, tikslai, santykiai... Jaučiausi pakylėta ir laiminga. Gyvenimas tapo skanus. Anksčiau nei asmenimis gyvenimas, nei darbo sritis visai nebuvo susijusi su menu, o dabar save realizuoju, gyvenu, mąstau būtent per kūrybą.
– Kuo išskirtinis pirmasis fraktalas?
– Fraktalas ypatingas tuo, kad jame pamatome ne tik tai, kas mus kamuoja, bet ir nerealizuotą potencialą, kas gražu, vertinga, bet neišnaudota. Galime pamatyti, ko nėra mūsų gyvenime, ko trūksta, ko reikėtų, kas galėtų mūsų gyvenimą paversti įdomesniu. Taigi, piešdami fraktalą, tobulėjame visapusiškai trimis aspektais: dvasiniu, emociniu, fiziniu. Tai – neatsiejami dalykai. Be to, ilgainiui, piešdami fraktalus, galime užprogramuoti save ir keisti savo gyvenimą taip, kad pasiektume dvasinę pilnatvę, tai, ko trokšta mūsų širdys.
Fraktalas ypatingas tuo, kad jame pamatome ne tik tai, kas mus kamuoja, bet ir nerealizuotą potencialą, kas gražu, vertinga, bet neišnaudota. Galime pamatyti, ko nėra mūsų gyvenime, ko trūksta, ko reikėtų, kas galėtų mūsų gyvenimą paversti įdomesniu.
– Ar galime pavadinti fraktalus gydomąja terapija?
– Gal labiau tiktų sveikatinimo terapija. Piešdami gauname ir kuriame kokybiškesnį gyvenimą. Galima piešti ir pinigų energiją, norimas savybes pritraukiančius fraktalus. Dar labai svarbu, kad fraktalais galima koreguoti santykius su mus supančiais žmonėmis. Net su išėjusiaisiais.
Dar paminėčiau vaikus. Jiems labai svarbu piešti, nes šitaip jie išmoksta koncentruoti dėmesį, gerėja jų pažangumas mokykloje, santykiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais.
O kur dar sakralinės, geometrinių formų piešimas fraktaluose, kurios dar labiau sustiprina jų poveikį…
– Ar kuriamus fraktalus reikia saugoti?
– Mano buvę mokiniai dažnai atneša parodyti savo nupieštus piešinius. Tikrai rekomenduoju juos kaupti ir saugoti. Kodėl? Kada mes juos piešiame, gauname informaciją aktualią būtent šią dieną, fraktalas prabyla mums tą akimirką. Tačiau juk niekas nestovi vietoje. Vėliau, peržiūrėdami savo piešinius jūs pamatysite, kaip keičiatės, kas vyko tuo metu ir kaip jaučiatės dabar.
– Ar galima piešti neišklausius kursų?
– Žinoma, kad taip. Tačiau kam sustatyti kelio ženklai? Ogi tam, kad į mums reikiamą vietą nuvyktume per trumpiausią laiką. Taip ir su fraktalais: iš jų lengviau pasiimti tai, ko mums reikia, galime tada, kai turime pagrindinių žinių. Tarkime, kažką skauda, kamuoja nerimas, bloga – žinodami spalvų ir figūrų reikšmes, galime sau padėti.
Mano patirtis
„Susirinkusiųjų piešti fraktalus išties nemažai. Kiekvienas jų atėjo su savo mintimis ir emocijomis. Mane šiek tiek gąsdina žinojimas, kad visai nemoku piešti, ypač prisižiūrėjusi tiek daug gražių piešinių. Didžiausias mano noras buvo ne tik pamėginti piešti – noriu geriau suprasti save, mane supančią aplinką ir kitus žmones. Gal fraktale pamatysiu daugiau nei drįstu sau ištarti garsiai?.. Juk kol garsiai neįvardiji savo bėdos, problemos ar to, kas kamuoja, atrodo, kad to nė nėra. Atidžiau klausausi L. Barboros...
Paimu A4 formato lapą, padedu jį horizontaliai. Užsimerkiu, susitelkiu – dabar laikas rankoms. Minutę galima braižyti įvairiausias formas. Reikia stengtis užimti 2/3 lapo ploto, išlaikyti vienodus atstumus nuo lapo kraštų. Pirmąjį fraktalą galima pataisyti net kelis kartus. Kol kas, žvelgdama į jį, rodos, nieko nematau. Nieko nuostabaus, juk laikas prie jo prisiliesti spalvoms. Tiesa, kol kas sunkiai įsivaizduoju, kad jis galėtų atrodyti dailiai ir dar kažką pasakyti apie mane!
Spalvos sodrios, ant stalo jų visa jūra. Išsirinkau akimis nuostabią persikų spalvą. Tačiau norams kol kas ne vieta – spalvotus pieštukus trauksime užsimerkę ir viena spalva spalviname ne daugiau 12 gardelių iš eilės, kurios susidaro piešiamame fraktale. Dar geriau, jeigu užsimerkusi besiu pirštu į fraktalą, pasirinkdama spalvinamą gardelę.
 |
| Astos / Ji24.lt nuotr. / Fraktalas |
Na ką, atrodo, laikas kibti į darbą! Intensyvios spalvos man krinta dažniau, negu galiu tikėtis. Fraktalas mirguliuote mirguliuoja ir pagaliau įgauna kažkokias formas, vaizdus, emocijas... Kažkur slepiasi susiliejusios širdys, kitur išnyra spalvingas skėtis, matosi netgi pieštukas! Nepajutau, kaip prabėgo trys ar keturios valandos. Spalvinimas užėmė išties nemažai laiko, tačiau tuo metu smegenys tarsi atsijungia, o tu panyri į visiškai naują spalvų pasaulį.
Ateina laikas aptarti mūsų darbus. Ką matau jame ir ką mato kiti? Smagu girdėti kitų piešėjų nuomones ir pačiai pažvelgti į kitų fraktalus. Jie visi neįtikėtinai skirtingi, su savo mintimi, emocija, spalvų intensyvumu ir tikrai be galo gražūs! Tačiau tai ne tik grožis akims – tai kur kas daugiau. Atėjo laikas, žvelgiant į fraktalą, atlikti savianalizę...
Tyrinėjame fraktalo dydį, formą, spalvas. Net menkiausias taškelis, forma gali daug ką pasakyti apie tave. Yra prisiminimų, kuriuos mielai nustumtum į šalį, tačiau kartais juos reikia priimti, kad paleistumei vėjais. Yra emocijų, kurios turi būti išgyventos, kad žinotumei, kokiu keliu geriau pasukti.
Įdomi savijauta užplūsta, kai kruopščiai išanalizuoji savo fraktalą ir priimi gautas žinias. Dar įdomiau, kad paskui reikia piešti juos 21 dieną iš eilės, laikantis technologinių taisyklių, ir atlikti ne vieną savianalizę. Kas tada? Tik nuolatinis darbas su piešiniais gali padėti suvokti savo bėdas ir pagelbėti išspręsti jas. „Galima eiti toliau ir taip atskleisti savo kūrybiškumą. Galima retkarčiais prie jų prisėsti. Žinant fraktalų reikšmes, įmanoma netgi užsisakyti norus“, – sako fraktalų mokytoja. Kaip tai padaryti? „Reikia įdėti pastangų, tačiau jos turi būti adekvačios: didelis noras – didelės pastangos, mažas noras – mažos pastangos. O kas yra tos pastangos? Žvelkime plačiai.Gerų darbų darymas, žalingų įpročių atsisakymas, sportavimas, grūdinimasis, mokymasis – visa tai atneša naudą net tik tau, bet ir aplinkiniams“, – sako L. B. Pauliukėnė.
Neįtikėtina piešinių diena ir pažintis su šalia piešusiais žmonėmis bei fraktalų mokytoja dovanojo galimybę šiek tiek prisiliesti prie fraktalų ir pabandyti geriau pažinti save. Ar bandysiu toliau piešti? Manau, kad taip. Surasti šiek tiek laiko savo dvasiai toks pat būtinas dalykas kaip oras ar vanduo mūsų kūnui.“
Su fraktalais eksperimentavo JI24.lt žurnalistė Asta
