Pokalbis su A.Bružu-Vilku prasidėjo aiškinantis ryto ir vakaro rutinos įtaką dienos savijautai, o išsirutuliojo iki žalingų įpročių, kurie, pašnekovo požiūriu, yra „įprogramuojami“ į mūsų suvokimą, aptarimo.
„Tačiau mūsų sąmoningi pasirinkimai ir sveiki įpročiai gali po truputį „perprogramuoti“ mus. Kaip sakoma, nori pokyčių – keisk save, ir pasikeis tavo aplinka“, – sako A.Bružas-Vilkas, aštuonerius metus einantis jogos keliu.
Apie mažų įpročių ir laiko sau svarbą
Nemažai žmonių, pasakodami, kas jiems užtikrina produktyvią dieną ir gerą savijautą, mini savo dienos ritualus: tai gali būti būsimos dienos apmąstymas prie rytinio kavos puodelio, minčių išrašymas popieriaus lape, padėka už praėjusią dieną vakare.
Kuo tai svarbu? Matyt, kalbant apie emocinę sveikatą, žmogui reikia ne tiek jau ir daug. Tuo tarpu A.Bružas-Vilkas patikina, kad maži kasdieniai įpročiai ramina mūsų psichiką, o taip pat – dar ir keičia sąmonę.
„Jeigu, pavyzdžiui, sugalvojate kas rytą skirti laiko sau iš lėto išgeriant stiklinę vandens – ilgainiui šis veiksmas taps nuteikiančiu pozityviai visai dienai. Lygiai taip pat ir vakare: tam tikri ritualai, kaip arbatos gėrimas pabūnant vienumoje, gali ženkliai pagerinti miego kokybę ir savijautą apskritai“, – sako jis.
Verta atrasti savų ritualų
Anot A.Bružo-Vilko, kiekvienam žmogui būtų naudinga pačiam atrasti savų ryto ir vakaro ritualų bei įpročių, kurie padėtų pabūti su savimi, susireguliuoti emocijas, palaikytų gerą sveikatą.
Tačiau jis taip pat pateikė patarimų, kurie, jo teigimu, yra gana universalūs:
Miegoti ir keltis kuo anksčiau. „Jei nenueiname miegoti iki dvyliktos valandos, galima sakyti, kad tą naktį nemiegojome, kadangi psichika geriausiai pailsi miegant iki vidurnakčio. Vėlai nuėję miegoti, atsikeliame vėlai, o diena būna neproduktyvi.“
Prieš miegą vengti ekranų. „Bent valandą iki miego reikėtų nesinaudoti kompiuteriu, telefonu, nežiūrėti TV, kad nevargintume savo psichikos ir leistume sau nurimti. Apskritai visuomet žmonėms siūlau bent savaitę išbandyti pagyventi be TV, kompiuterio ar telefono, o tada palyginti, kokia savijauta buvo prieš ir po to.“
Vėlai nuėję miegoti, atsikeliame vėlai, o diena būna neproduktyvi.
Nieko nevalgyti likus kelioms valandoms iki miego. „Visi žinome, kad vakarais organizmas ruošiasi poilsiui, sulėtėja vidaus organų veikla. Valgydami vėlyvu metu apsunkiname savo organizmą ir neleidžiame jam deramai ilsėtis. Geriausia, kad paskutinis valgymas būtų likus trims -keturioms valandoms iki miego. O jei labai norisi valgyti, geriau išgerti arbatos puodelį.“
Rytinė mankšta. „Pažiūrėkite į naminius gyvūnus ar kūdikius: jie nubudę rąžosi. Kiekvienam patarčiau nubudus ryte skirti penkiolika minučių mankštai, tarkime, atliekant tempimo pratimus. Diena prasidėtų jaučiantis daug žvaliau.“
Išsituštinti, ir tik po to pusryčiauti. „Prieš pusryčius svarbu nueiti į tualetą ir išsituštinti, kad iš žarnyno būtų pašalinti suvirškinto maisto likučiai. Deja, nemažai žmonių tą pamiršta. O jei to padaryti vos atsikėlus ryte nepavyksta, išgerkite stiklinę šilto vandens.“
Šaltas dušas iš ryto. „Taip suaktyvinama kraujotaka, organizmas visapusiškai išsibudina ir pasiruošia dienai.“
O kaip dėl kofeino?
Nors kavos gėrimo ritualas yra bene dažniausiai romantizuojama ryto dalis, A.Bružas-Vilkas šiuo klausimu išlieka skeptišku, ir sako, kad kasdienis kavos vartojimas yra šių laikų mada, socialinė norma, kurios dažnai net ir nekvestionuojame.
Jo manymu, žmogui būtų naudinga atsisakyti kofeino: „Kas organizme įvyksta išgėrus kavos, arba kitaip – legalaus narkotiko/nuodų? Organizmas, per šlapimo takus šalindamas kavą, dehidratuoja.
Kofeinas įaudrina psichiką, o žmogus tampa budrus savo energijos resursų sąskaita. Vartojantiems kavą reikėtų turėti mintyje, kad po to tą „išgautą“ energiją organizmui tenka kompensuoti. Be to, jei nepavyksta užmigti anksti vakare ar kamuoja nekokybiškas miegas, reikėtų įsivertinti, ar tai ne dėl papildomo kavos puodelio, išgerto per dieną“.
Vietoje rytinės kavos jis siūlo pasidomėti suaktyvinančiais kvėpavimo pratimais ar sąnarių mankšta.
Atsipalaidavimas su alkoholiu – prasta idėja
Kaip dar vieną šių dienų „rykštę“ A.Bružas-Vilkas išskiria alkoholio vartojimą: „Jei vakare išgeriame alkoholio, neva atsipalaiduojame po darbo dienos, kitą rytą mūsų organizmo tikslas – tik išsivalyti.
Apie kažko inovatyvaus, naujo sukūrimą negali būti nė kalbų. Pagalvokime, kiek adekvatūs sprendimai gali būti žmogaus, kuris kartais savo „operacinę sistemą“ apkrečia „virusais“. Koks jo bus efektyvumas, darbingumas? Nulinis“.
Pasak jogos instruktoriaus, daugeliui žmonių vartoti alkoholį – įprasta ir normalu, kadangi esame nuolatos programuojami juo nuodytis.
„Šiai dienai apie visiškai blaivų gyvenimo būdą nieko nežinome, o blaivybė skamba neįprastai. Atrodo, kad yra du variantai: saikingas arba nesaikingas alkoholio vartojimas. Mums nuo vaikystės seka pasaką, kad sulaukus aštuoniolikos metų, nuodai taps nebe nuodais, o išgerti per gimtadienį, šventes ar kiekvieną savaitgalį taps normalu“, – sako jis.
Daugeliui žmonių vartoti alkoholį – įprasta ir normalu, kadangi esame nuolatos programuojami juo nuodytis.
A.Bružas-Vilkas teigia, jog nėra sutikęs nė vieno žmogaus, kuris nustojo vartoti alkoholį ir jo gyvenimas pradėjo eiti blogyn. Kaip tik – atvirkščiai. Tačiau jis sako matęs ne vieną, kuris, pradėjęs nuo „nekaltų“ išgerinėjimų, pabaigė savo gyvenimą prie konteinerio.
Norite pokyčių? Prisiimkite atsakomybę
Kad atsikratyti sveikatai kenksmingų įpročių ir juos keisti palankiais, A.Bružo-Vilko teigimu, padeda dvasinės praktikos. Jis pats sakosi išbandęs įvairiausias fizinio aktyvumo rūšis, tačiau atradęs jogą pajuto, jog būtent ši veikla visapusiškai gerina jo sveikatą.
„Tačiau svarbu suprasti, kad norint pradėti valdyti savo gyvenimą ir save, nereikia jokios ezoterikos ar mistinių dalykų. Paprasčiausiai reikia patiems prisiimti atsakomybę už savo fizinę, emocinę, psichologinę sveikatą, nes be mūsų pačių niekas to nepadarys.
Visuomet žmonėms sakau, nesirinkite kažko vien dėlto, kad kažkas sako tą daryti, o per savo patirtį įsitikinkite, ar jums to reikia“, – aiškino jogos instruktorius.
Jo teigimu, žmogui svarbiausia – išmokti kritiškai vertinti aplinką, analizuoti ir atrasti savo tikrąsias žmogiškąsias vertybes.
„Mes turime susitvarkyti savo fizinį, emocinį ir energetinį kūnus, kad galėtume nuveikti kažką gero šioje žemėje ir būtume naudingi visuomenėje, kad nenugyventume kaip parazitai“, – pridūrė A.Bružas-Vilkas.
Siekiant tikslų neapsiriboti trumpalaike perspektyva
Ir nors neretai norime greitų pokyčių ar rezultatų, jogos instruktoriaus nuomone, mes per dažnai apsiribojame trumpalaike perspektyva.
„Daugelis mūsų nuvertiname ilgalaikį planavimą. Dažnai mes gyvename trumpalaikiais planais, o kai tie planai neįsigyvendina – „numetame“ juos į šoną, neįvertindami savo galimybių ilgalaikėje perspektyvoje.
Pamirštame, kad galime nors ir kasdien po mažą žingsnelį žengti link tikslo, kurį pasiektume per metus ar dvejus. Dėl to visiems jogos pamokose sakau, kad geriau į priekį judėti po truputį, bet tikslingai ir kasdien dedant pastangas“, – kalbėjo A.Bružas-Vilkas.
