„Restauruoti daiktus yra daugiau mano hobis, be to, tai darau tik sau. Daiktai ir kamara, kurią atnaujinau – tai mano vaikystės vietos, kuriose augau. Kadangi man tai siejasi su gražiais prisiminimais, užėjo noras viską atnaujinti ir susikurti sau kūrybos ir meditacijos erdvę. Šią vasarą ir užsiėmiau šiuo projektu“, – kalba Judita, kuriai nestinga kūrybingumo – prieš tai ji net 8-erius metus kūrė papuošalus.
Kamaroje gimė meditacijų erdvė
Moteris priduria, kad iki šio kamaros projekto yra atnaujinusi ne vieną daiktą, tačiau tokios patirties, kuri būtų pravertusi prie šio projekto, neturėjusi. „Aš esu toks žmogus, kuriam patinka kurti ir viską daryti pačiam, aiškintis, kaip veikia vienas ar kitas mechanizmas, – esu ūkiška ir užsispyrusi. Kitiems gal paprasčiau kažkam kitam perleisti remonto darbus, bet žinau, kad tada rezultatas nebus toks, kokį jį noriu matyti. Kai tu prisilieti prie daikto, atsiveria dalykai, kuriuos tu nori paslėpti arba išryškinti, ko nepajaus joks kitas žmogus. Kai dabar vaikštau po savo kamarą, stebiu, tai ką padariau, suprantu, kad kitam gali būti visiškai beprasmės detalės, kurios man čia ypač svarbios. Šis projektas man labai asmeniškas“, – sako pašnekovė.
Judita priduria, kad dirbo etapais ir pamažu atnaujino kamarą ir joje buvusius daiktus. Žalia spintelė, kuri sulaukė daug dėmesio socialiniuose tinkluose, buvo nudažyta, kaip moteris sako, klaikiais aliejiniais dažais ir padengta ne vienu jų sluoksniu.
Ji priduria, kad pati spintelė daryta labai seniai vietinio baldžiaus, kurio pavardė buvo Mockus, tad spintelę ji taip ir vadina – Mockaus spintele.
„Pradėjus šveisti tuos dažus visada atrodo, kad darbas bus greitesnis, tačiau realybė tokia, kad vienas ar kitas darbas nevyksta taip, kaip norisi. Tad žiūrėjau, kaip dirba kiti ir taip atėjo sprendimai bei tai, kas iš tikrųjų veikia. Tačiau ši spintelė dar nėra iki baigta – noriu ant spintelės apatinių durelių dar nupiešti gyvybės medžius, tačiau šį darbą pasilikau žiemai“, – pasakoja moteris, pati padariusi ir spintelės vitrinas.
Pati išsivedžiojo elektrą
Pati kamara yra šalia moters namo – pastatas kažkada degė, todėl buvo apgadintas ir kurį laiką visai negyvenamas bei apleistas, supiltas vandeniu. „Aš pati kamaroje išsivedžiojau elektrą, tačiau sujungti paprašiau savo kaimyno, kuris maloniai pagelbėjo. Taip pat kamaroje buvo sena krosnis su duonkepe, kurią išverčiau – toje vietoje atsivėrė duobė, kurią teko užlieti betonu ir užmūryti. Užpiltą vietą dekoravau servetėlėmis ir vėliau nulakavau“, – sako Judita.
Ji nušlifavo ir kamaros grindis, tikėdamasi palikti jų natūralią spalvą, tačiau kaip sako, jos buvo susiklaipiusios, tad nusprendė jas uždažyti, nors iš pradžių to neplanavo daryti.
„Pati susidėjau palanges iš grindinių lentų, glaisčiau ir dažiau sienas, angokraščius aplink langus. Tas lentas, skirtas palangėms buvo sugraužusios kinivarpos, bet man jų išgraužti takeliai pasirodė gražūs ir nusprendžiau jų paliestas vietas palikti“, – sako Judita.
Ji priduria, kad daug ką pasidaro pati, todėl ir šį kartą viskas pavyko natūraliai. „Nepasakyčiau, kad tai, ką dariau, būtų darbas. Man atnaujinimo darbai yra labai įdomūs, todėl aš mėgaujuosi ir džiaugiuosi rezultatu. Net nejaučiu, kad dirbu. Be to, kaimynai pamatė, kad man įdomūs tokie darbai ir jau atvežė supamą krėslą. Dabar jis stovi eilėje ir laukia, kada bus restauruotas. Planuoju, kad tai bus žiemos projektas“, – kalba J.Mataitytė.
Moteriai svarbūs ir tautiški motyvai, daiktai su istorija: „Tai man pakuždėjo pati aplinka – vaikystėje praleidau daug laiko su močiute, todėl stengiuosi išsaugoti bei restauruoti baldus ir kitus daiktus, kuriais ji naudojosi. Pavyzdžiui, atnaujinau rankšluostinę ant kurios šiandien kabo močiutės austas ir jos inicialais papuoštas rankšluostis. O kai grioviau krosnį, kai kurias detales išmečiau, tačiau vėliau parsinešiau ir dekoravau kamarą. Įdomu ir tai, kad bekasinėdama daržą taip pat radau įvairių padargų, kuriuos panaudojau – man labai patinka aprūdijęs metalas“, – sako kūrybingoji Judita.
Paklausta apie tai, ar brangu restauruoti vienus ar kitus daiktus, ji sako, kad viskas priklauso nuo to, kokio rezultato nori ir kaip kruopščiai dirbi. „Anksčiau aš praleisdavau labai daug laiko prie menkiausių smulkmenų – esu tikra perfekcionistė, tačiau ilgainiui supratau, kad laiko sąnaudos labai išvargina, o ir išaugina kainą. Be to, pats daiktas tampa nebemielas. Nusprendžiau, kad noriu dirbti trumpiau ir džiaugtis pasiektu, kad ir netobulu, bet man artimu rezultatu, tad sakyčiau galutinė kaina priklauso nuo tavo užsispyrimo ir to, ką tu nori pasiekti. Geriausia – atrasti aukso vidurį“, – sako pašnekovė.
