Visus konkurse dalyvaujančius laiškus rasite ČIA.
Miela Mama,
Kiek iš mūsų susimąsto apie gyvenimo prasmę? Kiek iš mūsų patyrė fizinį ar dvasinį skausmą? Ar kas susimąsto, kam duotas gyvenimas? Kodėl reikia, praveriant širdį, ją užlieti šiluma? Ar kam nors buvo svarbus gyvenimo vilties teikimas?
Tikėjimo džiaugsmas ir širdgėlos skausmas, kuris tempė mūsų mintis ir dvasinį skausmą aukštyn. Kuris nenuleidžiant rankų skatino siekti bent dalelės gyvenimo džiaugsmo, nors, atrodo, buvo taip sunku. Mama, mūsų patyrimas – skausmas, nežinia, baimė, tikėjimas, kupinas vilties gyventi. Gyvenimas. Tai suteikei man, dovanodama dalelę savęs. Štai ir atsakymai, į kuriuos mums, Mama, atrodo taip paprasta atsakyti.
Nors pati jau esu suaugusi moteris, auginanti savo dukrą, kiekvieną minutę aš dėkoju tau, Mama, kaip maža mergaitė, kad padėjai antrą kartą pažinti laimę, tą tikrą laimę ir suprasti gyvenimo prasmę.
Tavo ryžtas ir noras išgelbėti mano buvimą šioje žemėje yra didžiausia tavo dovana man. Ant mūsų kūnų atsirado dideli randai. Tavo neapsakomas didelis randas, mano akimis, atsirado dėl to, kad suteiktum man antrąjį šansą gyventi, siekti savo tikslų ir savo svajonių, ir tai tik tavo dėka, Mama, tavo kūno dalele.
Be tavęs negalėčiau iš naujo pakilti aukštyn ir tiestis savo gyvenimo link, gyventi ir džiaugtis kiekviena išaušusia diena. Tikėjimo ir vilties sprendimas – tai motyvas niekados nežiūrėti žemyn.
Ačiū, kad padėjai įvertinti žaliuojančius medžius ir žydrą dangų. Juk visa tai galiu matyti tik dėl tavo pasiaukojimo man. Ačiū, kad galiu matyti, kaip auga mano dukra, tavo anūkė, kuri labai tave myli. Tu esi pati geriausia močiutė jai, ir tai matydama aš negaliu nedėkoti tau, Mama.
Kai niekas nematė, garsiai šaukei, nes tau buvo be proto sunku. Ir vis tiek tu buvai be galo tvirta, nes nenorėjai visa tai parodyti ir man.
Tas randas, į kurį taip skaudu žiūrėti... Paslapčia nurieda ašara nuo mano skruosto, kai tu nematai, Mama. Tu juk įrodei, kokia esi stipri, kai buvo pačios sunkiausios mūsų dienos, demonstravai savo didelį pasiryžimą paaukoti man savo kūno dalelę, rodydama didelį tvirtumą, nors žinau, kad slapčia tu verkei.
Kai niekas nematė, garsiai šaukei, nes tau buvo be proto sunku. Ir vis tiek tu buvai be galo tvirta, nes nenorėjai visa tai parodyti ir man. Juk mano fizinis silpnumas tave labai skaudino. Visa tai darei dėl manęs, ir aš amžinai būsiu tau dėkinga.
Tu esi pati nuostabiausia Mama. Ačiū tau, kad per metus turiu du gimtadienius. Antras gimtadienis man svarbesnis, ir visada tau už tai dėkoju paprasta ir kuklia žinute su dideliu ir nuoširdžiu žodžiu – Ačiū.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
