„Pastovėjęs erelis pakilo ir nutūpė Jiesios piliakalnio medžiuose. Šančiuose Nemuno krantine vaikštantys gyventojai erelius žino ir jais domisi.
Pakalbintas vienas vyras sakė matęs, kaip erelis nešėsi sugautą baltą antį. Anot kito šančiškio, čia peri penki ereliai.
Kai parodžiau erelį fotoaparato ekrane, jis labai nustebo ir sakė šį paukštį įsivaizdavęs kitokį ir mažesnį. Kartu ėjusios moteriškės susirūpino, kad erelis nenusineštų jų šuniuko“, – įspūdžiais dalinosi biologas.
Pasak D.Batulevičiaus, ne visus žmonių pastebėjimus reiktų vertinti kaip faktus.
„Tarkime, erelio uodega balta, todėl gali būti, kad vyras, pamatęs uodegą, ją sumaišė su antimi. Taip pat manau, kad jūriniai ereliai peri kiek atokiau“, – 15min GYVENIMUI sakė kaunietis.
Tačiau, teigia biologas, žmonės šiuos ypatingus paukščius mėgsta ir jais žavisi.
Jau dešimt metų Šančių mikrorajone gyvenantis biologas sako, jog šis susitikimas su paukščiu ypatingas tuo, jog tokių reiškinių anksčiau nebuvo.
„Pirmieji metai, kai matau, kad palei upę, visai netoli miesto centro, lankosi jūriniai ereliai. Tai – retas, saugomas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis. Keli žiemoja netoli Kauno. Tai pats didžiausias Lietuvoje gyventis plėšrusis paukštis“, – sakė D.Batulevičius.
Pasak D.Batulevičiaus, jūrinio erelio pasirodymą galima nuspėti net jo nematant.
„Šančių pakrantėje yra daug paukščių. Ir vien jūrinio erelio siluetas jiems kelia siaubą. Jei pamatysite, kad staiga pakilo šimtinis ančių pulkas, galima suprasti, kad kas nors vyksta, galima įtarti, kad netrukus pasirodys jūrinis erelis“, – kalbėjo D.Batulevičius.
Paprastųjų jūrinių erelių kūno ilgis yra nuo 70 iki 92 centimetrų ilgio, o išskėstų sparnų ilgis – maždaug nuo 190 iki 245 centimetrų. Jūrinis erelis sveria nuo 3,1 iki 6,9 kg.
