Tai daroma dėl kelių priežasčių – vieni žuvies apskritai nevalgo, kiti maistui jos nusiperka, dalis sugautų žuvų paleidžiama nes yra per mažos, taip pat siekiant neviršyti nustatytų sugavimo limitų ar tiesiog rūpinantis žuvų apsauga ir jų būklės gerėjimu.
Žvejų tarpe vis dar kyla diskusijų, kokia paleistų žuvų dalis išgyvena. Vienintelio teisingo atsakymo, be abejo, nėra, tačiau apibendrinant galima teigti, jog beveik visos teisingai paleistos žuvys gali išgyventi, o čia svarbiausi dalykai yra laikas ir atsargumas.
Pastaruoju metu tai tapo ypač aktualu, kadangi įsigaliojo taisyklės, nurodančios paleisti visus rudeninės žvejybos metu sugautus šlakius ir lašišas, o šių žuvų išgyvenimo galimybė po paleidimo labai priklauso nuo žvejo pastangų ir atsargumo.
Paleisti dar nereiškia išsaugoti. Tai reikia daryti ne bet kaip.
Sugautų žuvų paleidimas – puikus sprendimas, tyrimai rodo, jog kartais ta pati žuvis gali būti sugaunama kelis ar net keliolika kartų, taigi akivaizdu, jog po paleidimo žuvys išgyvena ir toliau sėkmingai auga. Tačiau tik tokiu atveju, jei paleidimas vyksta greitai ir atsargiai.
Žvejojant yra daug kartų tekę matyti, kai žvejai džiaugiasi tuo, jog savo sugautas žuvis paleido, tačiau buvo akivaizdu, jog paleistų, o tiksliau atgal į vandenį išmestų, žuvų išgyvenamumo tikimybė atima nuliui.
Taigi, kaip teisingai paleisti žuvis?
Apie žuvies paleidimą reikėtų pradėti galvoti dar prieš pradedant žvejybą. Nuspręskite, ar žvejybos metu dalį žuvų norėsite pasiimti, ar visas paleisite. Jei nuspręsite, jog dalį žuvų norėsite parsinešti namo vakarienei – pasiimkite specialius įrankius, skirtus sugautą žuvį užmušti – viena vertus, tai padės išlaikyti geresnes kulinarines sugautos žuvies savybes, antra vertus – sugauta žuvis nesikankins dusdama ore.
Ruošdamiesi žvejybai prisiminkite tai, jog kuo greičiau ir atsargiau ištrauksite sugautą žuvį, tuo daugiau šansų ji turės išgyventi po paleidimo. Stenkitės kabliuko dydį parinkti pagal gaudomas žuvis – nenaudokite per didelių ar per mažų kabliukų, jei yra galimybė, nenaudokite kabliukų su užkarpėlėmis.
Spiningaudami naudokite vienšakius, o ne trišakius - žuvų užsikirtimas ant jų yra ne mažiau efektyvus, o žuvies patiriamų sužeidimų kiekis ir dydis gerokai mažesni. Kabliuką reikia atkabinti kuo greičiau ir atsargiau. Jei kabliukas įstrigęs giliau žuvies gerklėje, nebandykite jo atkabinti pirštais – naudokite specialius tam skirtus atkabiklius, o jei kabliukas įstrigęs per daug giliai ir jo negalima atkabinti, geriau tiesiog greitai nukirpti valą kuo arčiau kabliuko ir žuvį paleisti.
Pasistenkite žuvį ištraukti greitai. Nors kova su didele žuvimi yra vienas esminių žvejybos džiaugsmų, kuo ilgiau žuvis kovoja ir išvargsta, tuo daugiau ji patiria streso. Itin išvargintų žuvų išgyvenamumas po paleidimo yra žemesnis. Užkibusi žuvis turėtų būti ištraukiama kuo greičiau, bet traukimo metu stenkitės žuvies nesužaloti ar nenutraukti valo. Todėl svarbu naudoti tinkamus žūklės įrankius, parinktus pagal gaudomas žuvis.
Žuvis išgyvens geriau, jei ji kuo mažiau laiko praleis ore, ypač jei oras šiltas ir sausas. Kai kurių rūšių išgyvenamumo tikimybė sumažėja net trečdaliu, jei prieš paleidžiant žuvys ore buvo ilgiau nei 30 sekundžių.
Žuvis išgyvens geriau, jei ji kuo mažiau laiko praleis ore, ypač jei oras šiltas ir sausas. Kai kurių rūšių išgyvenamumo tikimybė sumažėja net trečdaliu, jei prieš paleidžiant žuvys ore buvo ilgiau nei 30 sekundžių.
Nuspręskite, ar paleisite žuvį, kol ji yra vandenyje. Jei įmanoma, geriausia kabliuką atkabinti žuvies neiškėlus iš vandens, ypač jei tai didelė žuvis. Visuomet su savimi turėkite graibštą! Sugautą žuvį graibštu pritraukite prie kranto ir atsargiai atkabinę ją paleiskite. Graibšto tinklelio akys turėtų būti smulkios, be sujungimo mazgų, o pats tinklelis turėtų būti minkštas ar padengtas guma. Per didelės tinklelio akys ar grubi medžiaga gali sužeisti žuvų akis, pelekus bei apsaugines kūno gleives.
Jei norite žuvį iškelti iš vandens, atkabinimui ar nuotraukai, jokiu būdu neimkite žuvies už žiaunų, akių, uodegos ar galvos. Visada laikykite žuvį horizontaliai, ypač dideles žuvis. Žuvies organai vandenyje yra palaikomi vandens slėgio, todėl ore jie yra lengvai pažeidžiami. Fotografuojant ne vandenyje žuvį laikykite tik paties fotografavimo metu, o fotosesija turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė.
Jei norite žuvį iškelti iš vandens, atkabinimui ar nuotraukai, jokiu būdu neimkite žuvies už žiaunų, akių, uodegos ar galvos. Visada laikykite žuvį horizontaliai, ypač dideles žuvis.
Kiek yra tekę matyti, tai viena iš pagrindinių žvejų daromų klaidų – neturint graibšto sėkmingas didelės žuvies ištraukimo laikas prailgėja kelis kartus, o nemažai didelių žuvų apskritai nutrūksta bandant jas prie kranto sugriebti rankomis. Fotosesijai taip pat turėtų būti pasiruošta iš anksto, fotoaparatas padėtas saugiai, tačiau lengvai pasiekiamai.
Sugavus lašišą, kolegos, atbėgančio su fotoaparatu dažnai tenka palaukti ir 5 ar daugiau minučių, o toks laiko tarpas žuviai, laikomai ore, yra pražūtingas. Blogiausiu atveju, jei tenka palaukti, žuvį laikykite vandenyje, jos galvą nukreipus prieš srovę.
Žuvies žvynai ir gleivės yra jų apsauga nuo ligų, bakterijų ir sužeidimų. Todėl žuvį imkite tik šlapiomis rankomis ar šlapiomis pirštinėmis, ir pasistenkite nepažeisti žvynų ar odos. Jokiu būdu netraukite žuvies per akmenis ar smėlį ir nedėkite ant žemės.
Jei žuvis buvo iškelta iš vandens, atgal ją nuleiskite atsargiai, o ne meskite. Vienoje iš žvejams skirtų laidų visai neseniai buvo rodoma, jog starkius atgal į vandenį reikia paleisti juos metant iš kuo aukščiau, kuo stipriau – sunku net įsivaizduoti kas tokį absurdą galėjo sugalvoti. Tokiu būdu didelė dalis žuvų sužalojama ir jų paleidimas į vandenį tolygus išmetimui ant kranto.
Su žuvimis visada elkitės atsargiai. Jei žvejojate upėje ir atrodo, kad paleidžiamai žuviai reikia padėti atsigauti, švelniai palaikykite ją galva į srovę, – taip atitekantis vanduo su deguonimi pateks į žiaunas. Netampykite žuvies pirmyn atgal, nes žuvies žiaunos neprisitaikiusios atvirkštinei srovei ir gali būti sužeistos. Tas pats galioja ir paleidimui – žuvų žiaunos ir vidaus organai jautrūs fiziniam poveikiui, žuvys prisitaikę gyventi vandenyje, o iškeltos į orą tampa daug jautresnės fiziniams pažeidimams ir mechaniniams poveikiams.
Galiausiai visas žuvis, kurias ruošiatės paleisti, paleiskite kuo greičiau. Žuvų nevertėtų laikyti skiaurėse ar tinkleliuose, bet jei visgi nusprendėte tai daryti – tinklelio medžiaga turėtų būti minkšta ir nežalojanti žuvies, tinklelis turi būti pakankamai didelis, užtikrinantis gerą vandens cirkuliaciją, o žuvų tinklelyje turėtų būti ne per daug.
Na, ir galiausiai – paleiskite visas (išskyrus invazines) žuvis, ne tik tas, kurios jums atrodo „vertingos“. Gamtoje nėra nei vertingų, nei menkaverčių žuvų. Žvejoti dažnai trukdantys maži pūgžliai yra starkių maistas, taigi logika čia paprasta – kuo mažiau starkių maisto, tuo mažiau ir starkių. Gamtoje kiekviena žuvis turi savo funkciją ir yra naudinga. Net neabejoju, jog visi kartu rūpindamiesi atsakinga žvejyba ir žuvų apsauga, ateityje sulauksime dar įspūdingesnių laimikių ir puikių žvejybos akimirkų.
