Visas konkurse dalyvaujančias istorijas rasite ČIA.
Sveika, mieliausioji Mama,
atėjo laikas, kuomet trokštu Tau padėkoti už viską. Ir noriu, kad išklausytum mane vėl. Su pačiomis skaidriausiomis ašaromis, kurios pasirodo vos išgirdus švelnų „ačiū“, Tavo meile spindinčiose akyse.
Tikriausiai tik paties žmogaus susidūrimas su gyvenimu be kasdienio Mamos rankos prisilietimo leidžia jam suprasti, kokia ji brangi. Nežinau, Mama, nežinau, kur Tu išmokai taip ramiai žvelgti į mus, kasdien krečiančius kvailystes, prisvilinančius puodus virtuvėje ir išliejančius paskutinę kantrybės taurę ant baltos lino staltiesės.
Buvai šalia, kai skaudėjo. Savo šiluma apgaubei dužusias širdis, sutryptas svajones ir išblaškytas viltis. Surinkai jas ir vėl.
Kaip sugebėjai tiek kartų tylėti, net matydama, jog elgiamės nedėkingai ar neteisingai... Tu leidai mums augti. Leidai patiems suprasti, kas yra gyvenimas ir ko galima iš jo tikėtis. Bet niekada nenusisukai. Buvai šalia, kai skaudėjo. Savo šiluma apgaubei dužusias širdis, sutryptas svajones ir išblaškytas viltis. Surinkai jas ir vėl.
Pridėjusi didžiausią meilės glėbį ir pasitikėjimo ryšulį įteikei mums, savo vaikams, ir liepei žengti pirmyn. Niekada neleidai nusivilti, nors mes matėme, kaip dažnai pati nusivildavai mumis. Globojai mus labiau už viską, kai Tau pačiai reikėjo pagalbos. Visada radai mums laiko, kurio nuolat taip trūkdavo Tau...
Mama, ar pastebėjai, kaip greitai mes užaugome? Ar matai, kad tapome dorais žmonėmis? Ačiū, Mama. Tu leidai mums suprasti, jog pasididžiavimas nėra laimės palydovas, išmokei džiaugtis pasaulio kasdienybe, nes visa, kas supa mus, yra gražu. Graži esi Tu, Mama. Savo nuostabiu buvimu šalia mūsų esi tobula.
Apsupta šeimos ir geriausių draugų rato nuolatos skleidei šilumą ir atsidavimą kitiems. Ir kiti atsakė Tau tuo pačiu. Ne todėl, kad „dalink gera ir geru bus atlyginta“, o todėl, kad esi to nusipelnęs žmogus. Tu nusipelnei visko – kas geriausia gali būti čia, Žemėje – šilčiausio saulės spindulio ankstyvą pavasarį, gaiviausio vasaros lietaus, girdančio mirusią žolę, sultingiausio obuolio kąsnelio ir gražiausių šerkšno plaštakių, skrendančių į Tavo amžinai žydintį pasaulį. Tu verta to – nes visa tai ir esi Tu.
Tu esi kiekviename žingsnyje ir laikrodžio rodyklės trūktelėjime, kiekvienoje natoje ir vėjo dainoje. Atleisk, Mama, kad taip retai Tau sakome paprasčiausią žmogišką „ačiū“, kad dažnai nematome skausmo Tavo akyse, kad abejingai žvelgiame į Tavo patarimus...
Dėkoju Tau, Mama, už viską, ką davei, nes tai yra geriausia dovana – gyvenimas, suvokimas, tikėjimas savimi ir ryžtas žengti pirmyn.
Ištarsiu paprastą, tačiau nuoširdų „ačiū“, Mama.
Ačiū, kad esi, kad išmokei mus mylėti. Linkiu nuolat išlikti tokiai stipriai, žvaliai ir užkrečiančiai savo geriausiomis emocijomis kitus.
Su didžiausia meile kokią tik gali jausti dukra Mamai,
Justė.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
