Kiekvienam jaunajam darbuotojui svarbu atsiminti, kad darbinantis būtina pasirašyti darbo sutartį – ji yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju. Sutartis taip pat suteiks galimybes apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.
Jaunimas, jų tėvai ar norintys įdarbinti jaunus asmenis darbdaviai su darbo inspektoriais gali pasikonsultuoti telefonu Vilniuje (8 5) 213 9772, e. paštu info@vd.lt arba VDI „Facebook“ paskyroje. Naudinga informacija taip pat pateikiama VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui“.
Kaip ir kasmet, VDI pateikia dažniausiai užduodamus klausimus ir atmintinę naujokams darbe.
1. Kas yra jaunas asmuo?
Tai asmuo iki aštuoniolikos metų. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Vaikas – jaunas asmuo iki šešiolikos metų.
2. Nuo kelerių metų galima įsidarbinti?
Įsidarbinti galima nuo keturiolikos metų. Net ir tokio amžiaus asmens darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
3. Kas yra darbo sutartis?
Tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų (kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai, kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir pan.). Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.
4. Ar keturiolikmetis gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį?
Ne. Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.
5. Kokius darbus gali dirbti vaikai?
Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra, pvz., uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose; laikraščių ir žurnalų pardavimas; smulkių ir lengvų prekių priėmimas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose; švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje ir t. t.
6. Ar nustatyti ir kiti apribojimai, susiję su jaunų asmenų darbais?
Minėtame Vyriausybės nutarime taip pat išvardyti jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai (pvz., kur galimas konstrukcijų griūties pavojus; darbas, keliantis aukštos įtampos elektros poveikio pavojų; darbas, kurio spartą lemia mechanizmai ir pan.) ir darbai, kuriuos dirbdami jauni asmenys gali būti paveikti jų sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (tam tikrų fizikinių, biologinių, cheminių, psichofiziologinių veiksnių).
7. Kada galima pradėti dirbti?
Kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis ir kai darbdavys informavo apie galinčius kilti pavojus ir priemones norint jų išvengti, pasirašytinai supažindino su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktavo, kaip saugiai atlikti pavestą darbą.
8. Kokia gali būti vaiko darbo laiko trukmė?
Vaikas gali dirbti iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.
9. Koks nustatytas poilsio laikas?
Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų iš eilės, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų iš eilės ir apimti laiką nuo 22 iki 6 val. ryto. Jauniems asmenims, kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, dar privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Savaitės poilsis turi trukti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas iš eilės per savaitę, viena jų – sekmadienį.
Kokių papildomų lengvatų dar yra jauniems asmenims?
- Draudžiama skirti dirbti naktį.
- Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
- Negalima skirti budėti įmonėje ar namuose.
- Poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus.
- Negali būti nustatytas išbandymas darbdavio iniciatyva sudarant darbo sutartį.
- Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas.
- Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.
- Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
- Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotes.
- Negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Naujoko darbo atmintinė
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų tinkamai neapmokė, kaip ją vykdyti.
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.
• Jei ko nors tikrai nežinote – paklauskite jus prižiūrinčio vyresnio asmens ar bendradarbio.
• Drąsiai sakykite, kai jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį naudokite tinkamas asmenines apsaugines priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate su kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan.
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo darbų vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos atstovui, jei toks yra, praneškite apie visus nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriuje tel. (8 5) 213 9093.
Konsultacijų grafiką galite rasti www.vdi.lt.
