Artimiausiu metu Seime bus siūlomos Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis prašoma kaip papildomą poveikio priemonę įteisinti draudimą iki 5 metų laikyti gyvūnus asmenims, nuteistiems už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Nors Seime panašios pataisos teiktos jau ir anksčiau, tačiau tikslas iki šiol nepasiektas“, – sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, kurios iniciatyva prie siūlymo įvesti draudimą laikyti gyvūnus tam tikroms asmenų grupėms bus sugrįžta jau šiemet.
Žiaurų elgesį linkę kartoti
„Teismų praktika rodo, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais teisti asmenys linkę savo veiksmus kartoti. Dažnai jie nė nesigaili dėl savo elgesio – priešingai, įrašus, kuriuose užfiksuota kankinamo gyvūno agonija, viešina socialiniuose tinkluose. Todėl tokiems asmenims įvesti apribojimai įsigyti naują gyvūną ar laikyti jį savo gyvenamojoje vietoje veiktų kaip prevencinė priemonė, kuri apsaugotų nuo kančių kitus gyvūnus, o šį draudimą pažeidus, atsakingosios institucijos turėtų teisėtą pagrindą neteisėtai įsigytus gyvūnus konfiskuoti skubos tvarka“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Pastaroji organizacija daugiausia užsiima būtent žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, kartu su teisininkais atstovauja viešajam interesui ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose.
„Šiuo metu tokia priemonė – draudimas laikyti gyvūnus augintinius asmenims, kurie yra patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas jokiame teisės akte. Kadangi turime nemažai žiauraus elgesio su gyvūnais bylų, atstovaujame tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek fiziniams asmenims, galiausiai dažnas teismo sprendimas vis tiek nuliūdina, nes net ir gyvūną konfiskavus, tas pats asmuo turi teisę vėl įsigyti gyvūną ir laikyti jį tokiomis pačiomis sąlygomis. Tiesa, mūsų teismų praktikoje yra buvę bent keli atvejai, kuomet teisėjai savo pačių iniciatyva pritaikė tokią priemonę – draudimą laikyti gyvūnus, tačiau toks sprendimas lieka teismo ar sprendimą priėmusios institucijos valioje. Padėtis pasikeistų iš esmės, jei toks draudimas būtų įtvirtintas teisės aktuose, būtent taip, kaip yra ir kitose pažangiose valstybėse“, – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vadovaujantis partneris Donatas Petrauskas.
Analogiška priemonė veikia daugelyje valstybių
Draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus kaip poveikio priemonė, kuria siekiama užkardyti žiaurų elgesį, įvestas daugelyje Europos valstybių, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Dažniausiai šis draudimas yra taikomas terminuotai, pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Vokietijoje – 1–5 m. arba visam laikui, Rumunijoje ir JAV – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m., Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje – 3–5 m. Lenkijoje žiauriai su gyvūnu pasielgęs žmogus jokio kito augintinio nebegali laikyti net 10 metų.
Seimo Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetams svarstyti teikiamu projektu siūloma koreguoti tiek Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, tiek ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kuriais apibrėžiamos baudos ir bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. siekiama, kad draudimas laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tiek skiriant administracinę nuobaudą, tiek ir nuteisiant asmenį už žiaurų elgesį su gyvūnu pagal Baudžiamąjį kodeksą. Taip pat siekiama, kad tai būtų ne alternatyvi, o papildoma priemonė, t. y. kad draudimas laikyti gyvūną neleistų išvengti bausmės.
Tikslas – apsaugoti gyvūnus
„Pagrindinis šio draudimo tikslas – gyvūnų apsauga, kuomet sudaromos teisinės kliūtys potencialiam nusikaltimo pasikartojimui. Siekiame, kad žiauraus elgesio su gyvūnais mažėtų, – sakė GGI vadovė B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Žinoma, norint padaryti tokį nusikaltimą, galimybių atsiranda. Visgi šio įstatymo priėmimas ir aiškus žiauraus elgesio netoleravimas teisiniu lygiu būtų dar vienas veiksmingas įrankis kovoti su žiauriu elgesiu, mat dabar visuomenė nuolat nusivilia dėl veiksmingų teisinių priemonių nebuvimo“.
„Viskas, ko pavyko pasiekti mačete mirtinai užkapoto šuns atveju, kuomet jo savininkas A.V. netruko įsigyti naują gyvūną ir apie tai viešai skelbė tiek Panevėžio miesto gyventojai, tiek vietos gyvūnų gerovės organizacijos, tebuvo prevencinis pokalbis, kurį Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pravedė A.V. kaip rizikos grupės asmeniui pagal advokatų profesinės bendrijos „Constat“ paruoštus aprašymus.
„Policijos pareigūnams esame labai dėkingi ir už tokią pagalbą, tuo labiau, kad, remiantis dabartiniais įstatymais, nieko daugiau jie ir negali padaryti. Tačiau, sutikite, pasikalbėti su kelerius metus savo gyvūną nuolat kankinusiu, jį mačete užmušusiu ir galimai su naujuoju taip pat besielgiančiu asmeniu kažin ar yra veiksminga ir pakankama priemonė. Tuo labiau, kad gyvūnus šis asmuo nuolat keičia“, – teigia GGI atstovė, advokato padėjėja Ieva Sebeckytė.
Mokesčių mokėtojų lėšos – į balą
Ne skubos tvarka konfiskuoti gyvūną iš žiauriai su juo besielgiančio savininko užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tiek pat laiko gali trukti teisminis procesas. „Ir net jei jis baigiasi viešojo intereso naudai, t. y. smurtavęs asmuo nubaudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą arba Administracinių nusižengimų kodeksą, o konfiskuotas gyvūnas jam nebesugrąžinamas, niekas nedraudžia tam asmeniui tą pačią dieną įsigyti naujo augintinio ir ydingas ratas sukasi vėl.
Vieneri, dveji metai darbo, kuomet į procesą įsitraukia daugybė visuomeniniais pagrindais veikiančių bei valstybinių, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų, institucijų, yra nubraukiami per vieną dieną ar net kelias valandas, nes mes iki šiol neturime įstatymo, draudžiančio žiauriai su gyvūnais pasielgusiems žmonėms bent kurį laiką įsigyti ar laikyti gyvūnus, – sakė I.Sebeckytė. – Manome, kad toks draudimas padėtų taupyti atsakingųjų institucijų resursus – laiką ir lėšas, jos galėtų dirbti efektyviau“.
2019–2020 m. Lietuvoje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio taikymo, buvo pradėta 166 ikiteisminiai tyrimai. Iš jų nagrinėti teismui perduoti 52.
„Iki šiol Seime teiktiems panašiems siūlymams dažniausiai būdavo prieštaraujama teigiant, jog bus sudėtinga kontroliuoti, ar nuteistieji asmenys iš tikrųjų paisys draudimo laikyti gyvūnus. Vis dėlto bendraujame su tokią kontrolę vykdančiomis institucijomis ir sulaukiame iš jų palaikymo. Įstatymo laikymosi užtikrinimas yra realus ir jei norime sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, pataisas turime priimti. Įstatymo projektą su kolegomis teiksime artimiausiu metu, o didesnio palaikymo Seimo salėje ieškosime jau rudenį“, – sako I.Pakarklytė.
Seimo narei antrina ir D.Petrauskas: „Kartais pasigirsta nuogąstavimų, neva problema – ne tokios poveikio priemonės patvirtinimas, o jo taikymas, t. y. asmens, kuriam draudžiama įsigyti gyvūną, kontrolė. Visgi sistema jau sukurta – tokios atsakingosios institucijos kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi prievolę reguliariai tikrinti tam tikras problemines vietas. Taip pat ir Savivaldybių atstovai nuolat lanko rizikos grupių asmenis. Kalbant apie bausmių, paskirtų pagal Baudžiamąjį kodeksą, vykdymą, atsakingos yra Lietuvos probacijos tarnyba – Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga. Juolab kad jei jau dabar tos valstybinės lėšos keliauja pasekmių šalinimui, tokių kaip gyvūnų konfiskacijos ir teismai, konfiskuotų gyvūnų gydymas bei išlaikymas, tai prevencija pareikalautų žymiai mažesnių lėšų“.
Siekdama padėti valstybinėms institucijoms dėl minimos pataisos įgyvendinimo, GGI kreipėsi į tokią poveikio priemonę – draudimą laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims – jau įsivedusių šalių atsakingąsias institucijas, kad šios pasidalytų gerosiomis patirtimis, kaip tokios priemonės įgyvendinimas užtikrinamas jų šalyse.
