15min studijoje kalbėjęs kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas įvardijo pagrindines taisykles ir klaidas, kurias daro sodininkai mėgėjai genėdami, balindami ir purkšdami medžius.
Pirmas kartas – anksti pavasarį
Vaismedžius genime mažiausiai tris kartus per metus. Pagrindinis genėjimas yra anksti pavasarį, dažniausiai genima iki žydėjimo arba žydint. Vėliau tą daryti blogai dėl to, jos medžiai sulapoja ir blogai matosi šakos, jų išsidėstymas ir ne visą laiką matosi medžio skeletas. Jį genint reikia padaryti tvirtą: kad gerai laikytųsi vaisius ir nelūžtų šakos.
Galvos skausmas – vilkūgliai
Antrasis genėjimas yra vilkūglių retinimas, tą reikia daryti maždaug birželio mėnesį. Vilkūgliai yra galvos skausmas, ir jei sodininkai tinkamai nesusitvarko su jais, tenka kviesti genėtojus.
Tačiau jei gerai nugenėsite, praeisite su šiurkščia pirštine ir nulaušite, kai vilkūglis yra 5–7 centimetrų ir dar nesumedėjęs – tada kitą pavasarį nereikės vėl lipti į medį.
Jei vaismedis yra senas ir didelis, ryžtis lipti į viršūnę gali ne kiekvienas. Tai priklauso nuo to, kaip užsiauginote vaismedį.
Genėtojus kviečia tada, kada jau nepasiekia vaisiaus. Tada sako: atvažiuokit, nes nieko nepasiekiu, tik širšės valgo vaisius. Kažin ko nepadarysi – sunku iš apačios užsiauginti šakas.
Trečias kartas – parodyti saulei
Trečiasis genėjimas reikalingas likus maždaug 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, rudenį. Tarsi atidengti šakas ir parodyti saulei, ką užauginome.
Šio genėjimo esmė: vaisiui duoti saulės, kad jis gerai prinoktų ir laikytųsi per žiemą.
Klaidos genint vaismedžius
Esminė klaida – žmonės senus vaismedžius nugeni per stipriai. Įsivaizduokit, kad senas vaismedis adekvačiai lapijai turi ir šaknų sistemą. Rudenį jis pasiruošia ir visas maisto medžiagas nugabena į šaknis, o pavasarį būna pasiruošęs pamaitinti šakas. Tada mes pusę jų nupjauname. Medžiui maitinti lieka mažai ką, ir jis ima leisti daug masės.
Norint teisingai išgenėti, senam vaismedžiui reikia padaryti tris, o daugiausiai – keturis stiprius pjūvius ir palikti. Tada jis neleidžia tiek vilkūglių.
Medis būtinai turi turėti viršūnę. Jeigu jis turi viršūnę – vieną lyderį – tada visos maisto medžiagos pirmiausiai keliauja ten, o paskui – pasiskirsto į šakas.
Jei mes būname nupjovę viršūnę, vilkūgliai pradeda startuoti, augintis daug viršūnių ir tada jau turime daug genėti: vos ne su žoliapjove lipti į medžio viršūnę, nes tikrai tada būna labai sunku.
Jei seną obelį vieną kartą nugenime neprotingai, tam ištaisyti reikia 4-5 metų. Tada pradedi iš naujo formuoti viršūnę, kad medis turėtų lyderį, trumpini šakas, tvarkai ir tai užtrunka.
Ar skiriasi obelų ir kaulavaisių genėjimas?
Obelys ar kriaušės, jei nėra kolonijinės, dera horizontaliai. Kaulavaisiai puikiai dera ir ant vertikalių šakų. Ypatingai abrikosai, persikai – pernai užaugintas šakas reikia tik trečdaliu arba perpus pritrumpinti, kad šakos būtų tvirtos. Tada jos derės geriausiai, vaisius bus didžiausias, skaniausiais ir geriausiai prinoks.
Ar genėti vynuoges?
Taip. Jas galima genėti jau dabar. Vynuogės genimos, kada sulapoja, o genėti jų anksti pavasarį negalima.
Daug sulčių keliauja į lapus ir jei jūs juos nukirpsite – jos nusilps, prastai augs ir prastai derės. Tad vynuoges reikia genėti arba vėlai rudenį, arba vėlai pavasarį.
Ir dar rekomenduoju, kada yra gražiai suformuotas vynuogynas, genėti kiekvieną mėnesį, nes jos duoda daug atžalų, labai greitai auga.
Ką daryti su močiutės serbentų krūmais?
Labai paprasta. Kiekvieną pavasarį apie 20–30 proc. seno krūmo – seniausias šakas nuo pat apačios – nukirpti bei leisti jiems išleisti naujus ūglius. Jie visą laiką dera daug, serbentai būna didesni, ryškesni, geresnio skonio. Todėl jei matote storą seną šaką – nebijokite su ilgomis žirklėmis jos nupjauti. Net krūmas tada ima kvepėti ir tarsi pasijunta laisviau.
Lygiai taip pat reikia elgtis ir su agrastais, šilauogėmis. Net ir dekoratyvų krūmą visada reikia atšviežinti, atjauninti. Jis bus ilgaamžis.
Ar reikia genėti aktinidijas, citrinmedžius?
Būtina, nes dažnai ūgliai išauga per dideli, nusvyra, siekia žemę dėl to prastai dera, užstoja derlingas šakas. Šiuos augalus reikia genėti du kartus. Vieną – vėlai rudenį, kitą – maždaug vasaros viduryje. Ir nebijokite. Jei auginate daugiau aktinidijų – jas galima genėti tiesiog su gyvatvorių žirklėmis. Augalas kuo puikiausiai atlaiko ir tikrai nenužudysite taip greitai.
Kam apskritai reikalingas genėjimas?
Genėjimas saugo nuo ligų, būna gerokai mažau kenkėjų, medžiai ir krūmai nelūžta, būna jauni ir sveiki, stiprūs ir visai kitaip laikosi.
Genėjimas taip pat duoda didesnius, sveikus vaisius, geresnės spalvinės struktūros ir geresnį skonį. Dėl to, kad gauna saulės ir jei mes juos dedame į rūsį ar kitur žiemojimui – jie geriau išsilaiko.
Kada balinti medžius?
Jei prastas genėjimas yra pirmoji klaida, tai balinimas – antroji populiariausia klaida.
Dažnai sodininkai medžius balina kovo-balandžio mėnesiais, vos atšyla. Tai – gerokai per vėlu, nes balinti reikia gruodžio ar sausio mėnesiais.
Medžius baliname dėl dviejų priežasčių: viena yra nuo saulės (kad neįkaitintų kamieno), kita – nuo vabzdžių, kurie kamienu keliauja. Jei tą darom pavasarį – tai baliname tik nuo vabzdžių arba dėl grožio prieš kaimynus.
O purškimas?
Trečioji klaida. Niekada negalima purkšti insekticidais tada, kai medžiai ir krūmai žydi. Niekada to nedarykite, nes tada bitės parneš visą chemiją į avilius ir jos gausite patys atgal.
Daugiau žinių pasisemsite, žiūrėdami vaizdo įrašą:
