Tačiau kai kurių darbų jau dabar galima imtis. Nuo ko pradėti? Apie tai kalbamės su tinklaraštininke, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.
Ji sako, kad paprastai įšalas galutinai išeina apie balandžio mėnesį, tad tuo metu galima pradėti galvoti apie darbus lauke. Tačiau kaip užtikrinti, kad jiems pasiruošime tinkamai? Apie tai reikia pradėti galvoti jau dabar.
„Dabar toks metas, kad pašvietus saulei atrodo žiema nesugrįš, tačiau oras nenuspėjamas ir šalčiai gali pridaryti nemažai žalos. Jau galime pamatyti, kaip pamažu kalasi daugiametės gėlės, tad pavasaris rodo savo ženklus, kurie yra itin ankstyvi“, – sako Lina.
Pasak jos, pirmiausia įšalas išeina tokiose vietose, kur dirvožemis smėlingas ir ne itin derlingas; ten, kur yra priemolis, molis, sunkesnė dirva, sniegas užsistovi ilgiau, įšalas išeina lėčiau, nes taip greitai tirpstantis sniegas negali susigerti.
Ką žinoti prieš daiginant?
Sėklai tereikia tinkamų sąlygų, kad pradėtų augti ir dygti. Tos tinkamos sąlygos yra trys – drėgmė, šiluma, oras.
Tinklaraštininkė sako, kad vasario mėnuo yra geras metas sėti paprikas, taip pat sėkite įvairias vienmetes gėles, kurių vegetacijos laikotarpis yra ilgas, pavyzdžiui, petunijas, surfinijas, patagonines verbenas. Antroje kovo pusėje jau galima sėti daug įvairių kultūrų. Tačiau jeigu neturite tam užsidegimo kantrybės, visada galite įsigyti jau užaugusių daigų arba sėti tiesiai į dirvą, kai ateina tinkamas laikas.
Jeigu pomidorus auginsite ne šildomame šiltnamyje, juos sėkite ne anksčiau kaip kovo mėnesio vidury, kad atėjus metui persodinti, daigai būtų pakankamai subrendę, o įšalas visai išėjęs.
„Yra buvę atvejų, kai balandžio mėnesį dar turėjome ir sniego, ir šalčio, todėl geriau per daug neskubėti. Paskubėjus pasėti, gali būti, kad dėl netinkamų oro sąlygų daigą į dirvą teks sodinti peraugusį. Tokiu atveju šaknys jau būna susiformavusios, augalas per greitai subręsta, ištįsta, todėl jam adaptuotis dirvoje yra gerokai sunkiau.
O pasėję tinkamu metu arba kiek vėliau, daigui galime užtikrinti geresnes sąlygas, daugiau saulės, todėl jis augs greičiau, bus sveikas ir toks, persodintas į dirvą, derlių duos greičiau nei tas, kuris buvo pasėtas anksčiau“, – sako Lina. Ji prideda ir tai, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprikos ar agurkai, labai nemėgsta persodinimo, todėl svarbu juos pasėti laiku, kad nereikėtų persodinti kelis kartus.
Kaip daiginti?
„Sėti galite į durpes arba durpinį substratą, mišinį su durpėmis. Durpės yra sterili medžiaga, organinė, neturi maistinių medžiagų, tačiau porėtumas, kuriuo ji pasižymi, yra labai tinkamas mažoms jaunoms šaknelėms. Jos nesuspaudžiamos, gauna pakankamai oro, durpėse gerai laikosi drėgmė, todėl šaknys gali gražiai išsikeroti.
Nepatariu rinktis iš lauko parsineštos daržo žemės, nes taip galite parsinešti įvairių ligų užkratų, parazitų. Daržo žemė gali suspausti šaknis, būti per sunki, ne tokia porėta“, – pastebi L.Liubertaitė.
Tinklaraštininkė atliko sėklų daiginimo skirtinguose substratuose eksperimentą, kurio rezultatus pateiksime kitą savaitę.
Jeigu mes išdygusias sėklas pikuosime, t. y. vėliau persodinsime į didesnį vazonėlį, tai tikrai drąsiai galime sėti į durpes. Jeigu mes neplanuojame pikuoti ir toliau auginsime tame pačiame vazonėlyje, tuomet iškart reikėtų sėti į durpinį substratą, kuriame bus reikalingų maisto medžiagų.
Tam, kad sėkla išdygtų greičiau, mes galime pagerinti dygimo sąlygas uždengdami indą su pasėtomis sėklomis stikliniu gaubtu arba tiesiog maistine plėvele. Taip sukuriame šiltnamio efektą. Tačiau kai tik pamatome, kad daigas išdygo, tada jau reikėtų gaubtą ar plėvelę nuimti ir daigui leisti pasiekti daugiau oro ir saulės.
Kai daigelis išdygsta, jam nebeužtenka to, ką turėjo sėkla, šaknims reikia papildomų maisto medžiagų. Todėl kai pikuojame, augalus reikia persodinti į turtingą dirvožemį.
Tie, kurie nori sėti augalus ir juos auginti balkone, pasak tinklaraštininkės tai gali padaryti anksčiau, ypač, jei balkonas ir terasa yra įstiklinti. Be to, tokių daigų jau nereikės perkelti į lauką.
Ar užteks daigams saulės?
„Jeigu saulės daigams nepakanka, tai išduoda tokie požymiai: daigai ištįsta, jie tampa gležni, ploni, gali sulinkti, nebepakelti savo svorio. Dar vienas požymis – daigo spalva ne sodriai žalia, o išblyškusi. Taip nutinka, kai augalas gauna pakankamai šilumos, tačiau trūksta saulės“, – sako tinklaraštininkė.
Saulės trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl nepatariama sėklų sėti per anksti.
Kaip reikėtų laistyti?
Kiekviena situacija individuali – gali tekti laistyti daigus ir kiekvieną dieną, ir kas antrą ar kas trečią. Galite paprasčiausiai patikrinti: spustelėkite žemę pirštu ir pajuskite, ar žemė yra drėgna. Tai pats paprasčiausias būdas, padėsiantis suprasti, trūksta vandens ar ne. Drėgmė yra itin svarbus dalykas. Geriausia laistyti kambario temperatūros nusistovėjusiu vandeniu.
