Vienas tokių pavyzdžių – Kopenhaga. Ši Danijos sostinė daugelio vertinama ir pripažįstama kaip itin sveikas ir gyventi puikiai pritaikytas miestas. Tačiau dar prieš keliasdešimt metų kopenhagiečiai, kaip ir daugelio kitų Europos miestų gyventojai, kentėjo nuo taršos ir jos keliamų sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Brangiausi 2014-ųjų pasaulio miestai
1960-aisiais miesto vadovybė nutarė eiti kitu keliu ir pasirinko ekologiškus, gyventojams palankius sprendimus. Mieste imta vis labiau riboti automobilių eismą ir rengti daugiau takų pėstiesiems ir dviratininkams. Galiausiai natūraliai susiklostė, kad pasirinktas miesto vietas pasiekti savomis kojomis ar minant dviračio pedalus tapo paprasčiau nei automobiliu. Tad pastarasis transportas ėmė prarasti populiarumą.
Į darbą, studijas, mokyklą dviračiais Kopenhagoje važiuoja daugiau kaip 50 proc. žmonių.
Šiandien Kopenhaga garsėja itin išplėtota dviračių kultūra. Joje yra mažiausias procentas žmonių, turinčių nuosavą automobilį Europoje. Užtat dviratį turi kiekvienas, o jeigu neturi, gali bet kur išsinuomoti. Į darbą, studijas, mokyklą dviračiais važiuoja daugiau kaip 50 proc. žmonių.
Susisiekimas labai patogus, nes mieste driekiasi beveik 400 km dviračių takų. Karalienės Lizos tiltą kertantis dviračių takas pripažintas pačiu intensyviausiu pasaulyje. Kasdien juo prarieda apie 36 tūkst. dviratininkų.
Taip pat skaitykite: Kalorijas deginame be pastangų: 17 smagių užsiėmimų
Danijos sostinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo 2005-ųjų sumažėjo daugiau nei 20 proc. Per artimiausią dešimtmetį Kopenhaga planuoja visai atsikratyti išmetamųjų anglies dvideginio dujų ir tapti besąlygiškai sveikiausia sostine pasaulyje.
Plačiau apie sveikiausius pasaulio miestus skaitykite 21-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!
