Pasak jos, bet koks maistas turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: visų pirma – nesukelti tokių virškinamojo trakto sutrikimų kaip viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas, dažnas tuštinimasis ar tuštinimasis su gleivių ar kraujo priemaiša. Maistas taip pat neturėtų alergizuoti augintinio – jei pakeitus maistą katė pradėjo dažniau kasytis paausius, pilvą, atsirado bėrimų, greičiausiai gyvūno imuninė sistema sureagavo į kažkurį iš maisto sudedamųjų dalių.
Žinoma, maistas turi būti ir skanus. Todėl jei augintinis noriai jį ėda, jei maistas jam tinka ir patinka, juo keturkojį galima šerti nors ir visą gyvenimą.
„Skrandžio rūgštingumas bei žarnyno mikroflora yra prisitaikiusi virškinti tam tikrą maistą, tad dažnas ir staigus maisto keitimas gali sutrikdyti virškinimą. Tačiau jei jau nusprendėte paįvairinti katės racioną, prie naujo maisto ją pratinti reiktų po truputį. Optimaliausia – per 10 dienų, maišant įprastą maistą su nauju“, – 15min sakė L.Naugžemienė.
Veterinarė patarė proporcijas keisti palaipsniui mažinant senesnio maisto kiekį ir didinant naujo: pirmą dieną porciją turėtų sudaryti 90 proc. senesnio maisto, 10 proc. – naujo, vėliau – 80 proc. senesnio ir 20 proc. naujo ir pan. Labai svarbu nuolat stebėti gyvūną – ar maistas jam tinka, ar neatsiranda virškinimo sutrikimų, ar jis nepradeda kasytis.
Ne ką mažiau svarbu pasirinkti ir kokybišką maistą, jis skirstomas į tris pagrindines kategorijas: ekonominės, premium ir superpremium klasės. „Sveikam gyvūno organizmui ir stipriam imunitetui reikia daug aukštos kokybės baltymų ir sočiųjų bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių, išgautų iš aukštos kokybės žaliavų – šią kokybę užtikrina premium ir superpremium klasės maistas. Jame gausu vitaminų, mineralinių medžiagų bei svarbių amino rūgščių. Tuo tarpu įprastose, žmonių maisto prekių parduotuvėse parduodamas maistas yra ekonominės klasės – jame yra didelis kiekis angliavandenių, skonio ir kvapo stipriklių, druskų. Tokio maisto gyvūnas suėda daugiau, tačiau jame nėra pakankamo kiekio reikalingų statybinių medžiagų, padidėja tikimybė susirgti diabetu, atsiranda akmenligė, įvairūs uždegimai, nutukimas“, – pasakojo L.Naugžemienė.
Dėl šios priežasties labai svarbu atidžiai skaityti pašaro pakuočių etiketes. „PetCity“ klinikos gydytoja pabrėžia, jog pirmiausia čia vertėtų ieškoti tiksliai įvartytų mėsos ingredientų – rekomenduojama ieškoti užrašų „vištiena, ėriena ar kalakutiena“, o ne „mėsa ir/ar jos produktai, paukštiena“.
„Pirmasis ingredientas išvardintas sudėtyje turėtų būti mėsa ir tik tuomet mėsos subproduktai, pavyzdžiui, kepenys ar plaučiai, tuomet grūdai ir augalinės medžiagos – mėsa visada turėtų būti įvardyta aukščiau nei grūdai ar daržovės. Taip pat ant pakuotės turėtų būti nurodytos gamintojų rekomendacijos dėl šėrimo normų, sudėtyje visada paieškokite, kad būtų pridėta vitaminų A, B, C ir B12, mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, fosforas, geležis, cinkas – tai imunitetą stiprinančios medžiagos, jos padeda palaikyti sveikus kaulus, sąnarius ir dantis“, – kalbėjo L.Naugžemienė.
Išskirtinės mitybos reikalauja ir jauni, augantys kačiukai – jiems itin svarbu gauti subalansuotą pašarą, į kurio sudėtį įeina aukštos kokybės baltymai, vitaminai, folio rūgštis. Ne ką mažiau svarbu tinkamai parinkti maistą ir mažiau aktyvų gyvenimo būdą mėgstančioms katėms, katėms po sterilizacijos – neretai tokiu atveju geriausia rinktis maistą su pamažintu kalorijų kiekiu. Prekyboje galima rasti maisto, padedančios išvengti plaukų sąvėlų skrandyje (trichobezoarų) kaupimosi, būdingo tiek ilgo, tiek trumpo plauko katėms.
Vyresnes nei 10 metų kates vertėtų šerti senjorams skirtu maistu, jis pasižymi pamažintu riebalų bei kalorijų kiekiu. „Vyresnės katės yra imlesnės ligoms, todėl jų maiste turėtų būti pakankamai vitaminų bei mineralinių medžiagų skirtų palaikyti stiprią imuninę sistemą. Senjorų dietos yra orientuotos į apkrovos mažinimą inkstams, nes inkstų susirgimai yra dažni vyresnio amžiaus katėms. Šiame maiste yra mažesnis fosforo ir natrio kiekis“, – sakė L.Naugžemienė.
Ir nors gyvūną šerti rekomenduojama pagal konkretaus maisto gamintojo nurodymus, vis tik paros maisto kiekį galima preliminariai paskaičiuoti pagal gyvūno amžių, svorį, jo fizinį aktyvumą. Paros normą geriausia išskaidyti į 2–3 dalis, nors yra atvejų, kai gyvūną vertėtų šerti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis – pavyzdžiui, kai šis turi problemų dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar kitų virškinimo sutrikimų.
„Katėms, kurios linkusios lakti mažiau vandens, vertėtų dažniau duoti konservų, ne tik sauso maisto – taip iš dalies bus kompensuojama suvartojamo vandens norma. Tačiau tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į paros kalorijų normą – jei gyvūną nusprendėte palepinti konservais, sauso maisto dozė turėtų atitinkamai sumažėti“, – patarė gydytoja.
Gydytoja L.Naugžemienė taip pat primena, kad „PetCity“ klinikose visada galite pasikonsultuoti su klinikų specialistais dėl savo augintiniui tinkamo mitybos plano. Čia taip pat rasite ir gausų veterinarinio maisto asortimentą, skirtą jau sergantiems keturkojams.
