Skiepai – prieš kiekvieną kelionę
Gydytoja primena, kad prieš visas planuojamas keliones, gyvūnas turi būti suvakcinuotas pagal įprastas vakcinacijos schemas nuo infekcinių ligų: šunys nuo maro, adenovirusinio hepatito, parvovirozės, paragripo, leptospirozės bei pasiutligės, katės – kalicivirozės, rinotracheito, panleukopenijos, pasiutligės. Skiepai nuo pasiutligės yra atliekami ne jaunesniems nei dvylikos savaičių amžiaus augintiniams, tad į keliones saugu vykti tik tinkamai susiformavus imunitetui ir pralaukus dviejų savaičių karantino laikotarpį po procedūrų. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir profilaktikos priemonėmis nuo išorinių parazitų.
Nerekomenduojama į keliones imti augintinių, kurie nėra prie to pratę, tad pradėkite nuo trumpų kelionių, palaipsniui jas ilginant, kad gyvūnas spėtų aklimatizuotis ir priprasti prie naujos dar nepažįstamos aplinkos. Jei įmanoma, stresuojantį ir nepratusį keliauti augintinį palikite jam geriau pažįstamoje aplinkoje su kitų šeimos narių priežiūra.
Jeigu gyvūną nusprendėte vežtis kartu su savimi, L. Krūminytė ragina atsižvelgti į transportavimo taisykles ir jų paisyti. Gyvūnas gali būti gabenamas tik specialiai pritaikytoje ir gerai vėdinamoje transportavimo dėžėje, kuri turi būti pritvirtinta, kad neslidinėtų ar prisegtas gyvūnų saugos diržais. Tokiu būdu išvengsite dėmesio blaškymo, apsaugosite augintinį nuo galimų traumų staigaus manevro metu.
Jeigu gyvūnas negaluoja, nerizikuokite ir neimkite jo kartu. Juk dažnai ir prastai pasijutęs žmogus atsisako visų kelionių, taigi sergantiems augintiniams kelionės gali būti taip pat per didelis iššūkis. Lėtinėmis ligomis sergantys augintiniai, vengiant papildomo streso ir organizmo apsauginės sistemos silpimo, taip pat paliekami namuose ar augintinių viešbučiuose, kuriuose jiems yra teikiama visa reikalinga pagalba ir priežiūra.
Kaip neperkaisti, kai kailinių nenusivilksi?
Vasaros kelionių metu gyvūnams yra didelė rizika perkaisti, tad labai svarbu atidžiai stebėti savo augintinį.
„Šeimininkai geriausiai pažįsta savo augintinius, tad į nenormalų elgesį turi būti atitinkamai reaguojama. Kelionės metu tokie negalavimai, kaip perdėtas lekavimas, apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, apatija, koordinacijos sutrikimai, raudonos ar violetinės gleivinės, vėmimas, viduriavimas, tąsios seilės neturi būti ignoruojami, nes tai rodo, kad gyvūnas galėjo perkaisti“, – perspėja gydytoja.
Todėl automobilis ir augintinio transportavimo dėžė turi būti gerai vėdinami, o gyvūnui visuomet pasiekiamas vėsus, bet ne per daug šaltas, vanduo. Į pagalbą ne pro šalį pasitelkti ir vėsinančius specialius kilimėlius skirtus augintiniams ar vėsinančias liemenes. Jei yra galimybė – leisti augintiniui atsivėsinti vandens telkiniuose. Kelionėse nepamainomi tampą ir saulę atspindintys marškinėliai, kurie neleidžia gyvūnui perkaisti.
L.Krūminytė primena, kad gyvūnų kūno temperatūra yra gerokai aukštesnė nei žmonių, tad perkaista jie daug greičiau. „Gyvūnui perkaitus, išgyvenamumas siekia tik penkiasdešimt procentų visų atvejų. Jei įtariate, kad augintiniui per karšta ir pastebite bent kelis ankščiau paminėtus simptomus kelionės metu, kuo skubiau perkelkite gyvūną į vėsesnę aplinką, vėsinkite kūną vandeniu, girdykite mažais kiekiais vėsiu vandeniu, dėkite šaltus kompresus galvos ir kaklo srityje ir kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką“, – perspėja „PetCity“ specialistė.
Keliaujant maudynės puikus būdas atsivėsinti ir puikiai praleisti laiką kartu su savo keturkoju draugu karštomis vasaros dienomis, tačiau to nevertėtų daryti, jei gyvūnas yra linkęs į dermatozes. Be to, maudynėms reikėtų rinktis nuošalesnes vietas nuo bendro paplūdimio ar paplūdimius, kuriuose su šunimis lankytis nedraudžiama.
Ruošiantis keliauti su keturkoju, gydytoja pataria nepamiršti ir jam skirtos vaistinėlės, juk niekada negali žinoti, kokie iššūkiai gali iškilti kelionės metu – gyvūnas gali suviduriuoti ar susižeisti į aštrius daiktus ar duženas. Tad vaistai nuo viduriavimo, pilvo pūtimo, alerginių reakcijų, švari tvarsliava, dezinfekcinis skystis, erkių traukimo pincetas turėtų būti kiekvieno atsakingo šeimininko daiktų sąraše.
Mityba kelionės metu
Tikriausiai pastebėjote, kad gyvūnai dažniausiai nemėgsta kelionių automobiliu. Neretai juos kankina supimo keliami simptomai, atsiranda vėmimas. Todėl prieš pat kelionę gydytoja pataria kelias valandas augintinių nešerti, tačiau labai jaunų, mažų veislių augintinių ilgai alkinti negalima.
Nerekomenduojama maitinti augintinių automobiliui judant, nes tai skatina pykinimą. Dažnai stokite pailsėti, leiskite atsikvėpti, pasivaikščiokite, ramiai pašerkite bei pagirdykite augintinį.
Gydytoja primena, kad katės ir šunys paprastai išlaka 50-60 ml vandens 1 kg kūno svorio per parą – skysčio kiekis gali kisti nuo aplinkos temperatūros. Visos kelionės metu svarbu užtikrinti priėjimą prie švaraus ir vėsaus vandens, kad gyvūnas galėtų panorėjęs atsigaivinti. „Kelioniniai dubenėliai ir gertuvės, ledo kubeliai karštomis dienomis, vandens vėsą palaikantys dubenėliai – puikus sprendimas. Negaudami pakankamai vandens, gyvūnai linkę į vidurių užkietėjimą bei perkaitimą. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į gyvūno komfortą keliaujant karštesniais mėnesiais. Net jei jums patiems nekaršta, dar nereiškia, kad aplinkos temperatūra nekels nepatogumų Jūsų augintiniui. Jokiu būdu nepalikite augintinio vieno automobilyje net kelioms minutėms“, – perspėja specialistė.
Katėms – ypatingas dėmesys
Anot L.Krūminytės, reta katė mėgsta keliauti, tad šeimininkai turėtų apsišarvuoti kantrybe ir katę kelionei pratinti pamažu, nekeliant streso. Pradžioje reiktų jai leisti pasivaikščioti automobilyje, pabūti kartu su ja, leisti apsiuostyti. Iš karto nevesti variklio, nes papildomi garsai gali katę kaip reikiant išgąsdinti.
„Kelionės metu transportuoti katę privaloma tik tam tikroje specialiai pritaikytoje dėžėje, kitu atveju ji gali palįsti po sėdyne ar pedalais ir sukelti avariją, ar kitais būdais trukdyti vairuoti ir koncentruoti dėmesį į kelią. Katė turi visą laiką jus matyti ir girdėti, nes nauja aplinka bei aplinkinis triukšmas gąsdina. Jei kelionė nusimato ilgesnė – svarbu dažnai stabtelėti pašerti, pagirdyti katę. Mat katės yra užkandžiautojos, galinčios per dieną prieiti prie maisto net iki dvidešimties kartų, tuo tarpu šunys ėda vieną, du ar tris sykius, bet didesnėmis pašaro normomis“, – pataria gydytoja.
Gydytoja taip pat primena, kad „PetCity“ klinikų specialistai yra pasirengę pakonsultuoti visus besiruošiančius keliauti gyvūnų šeimininkus, o „PetCity“ parduotuvėse rasite visas saugiai kelionei ir laisvalaikiu reikalingas prekes – nuo vėsinančių kilimėlių ar liemenių, gelbėjimosi liemenių ir saulės šviesą atspindinčių marškinėlių, iki transportavimo dėžių ir rankinių, automobilinių sėdynių ir saugos diržų.
