KATĖS
Dažniausiai nuo streso katės kenčia dėl pasikeitusių įprastos jų aplinkos sąlygų – namų remonto, perkėlimo į naują gyvenamąją vietą. Katės laiko save tam tikros vietos, kurioje jos įprastai miega, ilsisi ir ėda, šeimininkėmis. Ir labai nemėgsta, kai jų aplinkoje netikėtai atsiranda naujų daiktų, o ėdesio dubenėlis ar guolis netikėtai perkeliami, pvz., į kitą kambarį.
Stresą katei taip pat gali sukelti: nejudrus gyvenimo būdas (nors gyvenančiai bute katei, daugeliui atrodo, daug vaikštinėti visai nereikia), staigūs šėrimo įpročių keitimai, šeimininko dėmesio stoka, poilsio vietos, kurioje katė galėtų nieko netrikdoma ilsėtis ir stebėti aplinką, trūkumas, naujo gyvūno namuose atsiradimas, kūdikio gimimas (tai gali sukelti katės pavydą). Dėl šių priežasčių jūsų katė gali tapti agresyvi arba pradėti žymėti namų kertes, imti draskyti sienų apmušalus ir baldus. Kačių įprotis laižyti įvairius daiktus (pvz., stalo koją, grindjuostę) taip pat gali rodyti stresinę augintinės būseną.
Ką daryti? Kasdien raskite laiko pabendrauti su savo kate, pasirūpinkite, kad namuose augintinė turėtų tik jai vienai skirto ploto, iš kurio galėtų, niekieno netrikdoma, saugiai stebėti aplinką. O jei ketinate keisti maisto racioną, darykite tai palaipsniui.
ŠUNYS
Priešingai nei katei, šuniui labai svarbus nuolatinis ryšys su šeimininku, todėl niekas taip stipriai nenuvilia šunelio, kaip barniai šeimoje ar ilgesnis išsiskyrimas su šeimininku (pvz., išvykus jam į komandiruotę). Jam stresą kelią nepelnytos bausmės, grubus ir nemotyvuotas elgesys. Taigi, nesistebėkite, jei ujamas augintinis pradeda be reikalo loti, staugti ar netgi dergti namuose. Taip jis reiškia savo protestą. Šuo taip pat gali visai netikėtai tapti apatiškas arba, priešingai, agresyvus. Viena dažniausių šunų streso pasekmių – odos pleiskanojimas. Šuns amžius taip pat gali tapti streso priežastimi: kuo vyresnis augintinis, tuo labiau nepakelia gyvenamosios aplinkos pokyčių: naujo gyvūnėlio ar šeimos nario atsiradimo namuose, persikėlimo į naujus namus ar netgi baldų perstumdymo.
Ką daryti? Pasistenkite kuo dažniau su savo augintiniu žaisti, kuo ilgiau vaikštinėkite su juo lauke ir lavinkite jo judrumą, pasistenkite, kad jūsų augintinis turėtų progą pabendrauti su kitais šuneliais. Namuose įrenkite jam vietą, kurioje galėtų ramiai ilsėtis ar pabūti vienas.
GRAUŽIKAI
Jūrų kiaulytės, šinšilos, žiurkėnai ir žiurkės nuo streso kenčia bene labiausiai. Graužikai yra tokie jautrūs stresui, kad patyrę jį gali tiesiog nugaišti. Streso priežastis gali būti įvairios: pernelyg triukšminga aplinka, dėmesio stygius, per mažas narvelis, judėjimo laisvės apribojimas ir pan.
Ką daryti? Įkurdinkite augintinio narvelį ten, kur nepasiekia išorės dirgikliai: čaižūs garsai, skersvėjis, karštis, pvz., sklindantis nuo radiatorių ar šildytuvų, šaldytuvo ar televizoriaus keliami garsai. Narvelyje pastatykite namelį, kuriame augintinis galėtų jaustis saugus, neleiskite pašaliniams imti šių gyvūnų į rankas, kai jie tam nepasiruošę. Jei reikia augintinį pervežti į kitą vietą, pridenkite jo narvelį audeklu, o jei namuose laikote šunį ar katę, pasistenkite, kad jie pernelyg nepriartėtų prie narvelio.
PAUKŠČIAI
Didžiausią stresą sparnuočiams galite sukelti mėgindama juos paimti į rankas. Paukščiai nemėgsta staigių judesių, rankų mosikavimo, taip pat kai jų narvelis pastatomas beveik ant grindų, nes jiems daug patogiau stebėti aplinką ir namų gyvenimą iš aukščiau. Jei namuose laikote katę, pasistenkite, kad jos ir plunksnuočių keliai nesusikirstų, nes dėl streso ar įgimto katės medžioklės instinkto paukščiukai gali žūti.
Ką daryti? Įkurdinkite paukštelius ramesnėje namų kertelėje, kur jų nedirgintų ryškus apšvietimas ir nepasiektų tranki muzika ir čaižūs, spigūs garsai. Narvelį pastatykite kuo aukščiau, kad paukšteliai jaustųsi saugiai (tarsi tupėdami medyje), jei ketinate juos gabenti į kitą vietą, pvz., vasarvietę ar sodybą, pridenkite narvelį, kad paukšteliai nesiblaškytų.
