Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 26

Kada sulauksime lietuviškų braškių?

Gausaus lietuviško braškių derliaus šių uogų mylėtojams dar teks palaukti 2–3 savaites, sako braškių augintojai. Užsitęsę šalčiai kai kurias uogas pražudė, ankstyvosios pasirodys beveik vienu metu su vėlyvosiomis, sako Dzūkijoje braškes auginantis ūkininkas Kęstutis Matulevičus. Tuo metu Kauno rajone braškes po uždanga auginantis Audrius Giraitis teigia pirmojo derliaus jau sulaikęs.
Braškės
Braškės / Fotolia nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Nobertas Uselis pasakoja, kad įprastai šiuo metu lietuviškų braškių šiltnamiuose jau būdavo, o šiemet tendencijos kiek kitokios, jų geriausiu atveju jau turi arba greitai turės vos vienas kitas ūkininkas.

„Tie, kurie naudoja priedangas, paprastai braškių sulaukia paskutinėmis gegužės arba pirmosiomis birželio dienomis. Tačiau šiemet uogos vėluos. Kalbant apie lauko braškes, jei jos Kauno rajone, rimtesni skynimai, manau, bus ne anksčiau nei birželio 20 d., prieš Jonines“, – pasakoja specialistas.

Dzūkijoje braškes auginantis K.Matulevičius sako, kad jei orai bus palankūs, uogų sulauks po poros savaičių.

„Jei aplinkybės nepasikeis, teks palaukti kokias dvi savaites: ankstyvosios dar tik žydi. Nebus didelio skirtumo tarp to, kada pasirodys ankstyvosios ir vėlyvosios braškės.

Gerai, kad pas mus Dzūkijoje netrūksta drėgmės, tačiau kitur, girdėjau, jau trūksta“, – kalba K.Matulevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Braškių šiltnamiai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Braškių šiltnamiai

Tuo metu Kauno rajone braškes po uždanga auginantis ūkininkas A.Giraitis jau turi kuo pasigirti: „Mes braškių jau turime, o tos, kurios auga be jokių priedangų, turėtų pasirodyti po trijų savaičių.“

Pašnekovas aiškina, kad užsitęsę šalčiai ne tik nutolino braškių derlių ir dalį jo pražudė, tačiau ir sugadino dalies derliaus skonį.

„Užsitęsus šalčiams daug mūsų braškių nušalo, net ir po priedangomis augusių uogų niekas neapsaugojo. Neatsimenu tokių metų, kad gegužę būtų buvę iki 7–8 laipsnių šalčio, [būdavo] daugiausia 3–4 laipsniai. Pažįstu daug žmonių, kurie braškes augina šiltnamiuose, tačiau dėl tokių šio pavasario orų jos, nors ir raudonos, gražios, bet rūgščios“, – sako A.Giraitis.

Mėgstamiausia lietuvių uoga, kurios sezonas vis ilgėja

Ūkininkas K.Matulevičius įsitikinęs, kad braškę drąsiai galima tituluoti uogų karaliene Lietuvoje, mat tai yra pati mėgstamiausia mūsų uoga.

„Braškė be konkurencijos yra mėgstamiausia lietuvių uoga. Auginu braškes daugiau nei 20 metų, bet vis stebiuosi, kaip labai jas perka“, – kalba pašnekovas.

Ūkininko įžvalgas patvirtina ir Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistas N. Uselis, kuris taip pat pažymi, kad dėl to, jog lietuviai labai mėgsta šias uogas, stengiamasi pailgini jų sezoną.

„Šiais laikais lietuviai valgo visas uogas, ir įvežtines, tačiau braškės yra vienos pagrindinių, todėl jos ankstinamos kaip įmanoma, kad kuo ilgiau būtų galima jas valgyti. Galima turėti lietuviškų braškių ištisus metus, tačiau tai labai brangu, bet pusę metų ūkininkai jau augina šias uogas ir tiekia į rinką.

Sezono metu uogų suvalgoma daugiausia, bet visuomet norisi paragauti ankstyvųjų, nors ir brangesnių. Jų paklausa kiek sumažėja, kai atsiranda kitų uogų ir kaulavaisių – vyšnių, trešnių“, – pasakoja N.Uselis.

Specialistas atskleidžia, kad jei orai šilti ir sausi, uogos saldesnės, jei šlapia arba perlaistoma, jos tampa rūgštesnės. Uogų skonis taip pat priklauso ir nuo tręšimo – jei kalio daugiau, daugiau ir cukraus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų