Kaimynai iš pragaro: teisininkė atsako, ką turėtų žinoti statantys šuns voljerą ir kompostinę

„Nors mano ir kaimynės sklypai nėra atskirti vienas nuo kito tvora, tačiau atlikti matavimai aiškiai atskleidžia, kur yra riba tarp mūsų valdų. Nepaisant to, ji ant pačios ribos pastačiusi kompostinę, įtaisiusi šuns voljerą, taip pat laiko įvairią sunkiąją techniką, metalo laužą. Tikrai nemalonu, kadangi šuns pūkai mėtosi po visą kiemą, o nuo kompostinės ir voljero sklinda nemalonūs kvapai. Dar kaimynei užkliūva ir mūsų augalai, kai tuo tarpu jos susodinti nesilaikant jokių atstumų. Sulaukiame ir nemalonių žodžių į savo pusę, nors, panašu, kad būtent ji nesilaiko jokių taisyklių“, – rašo 15min skaitytoja.

Ką reikėtų žinoti abiem kaimynams, kad būtų išspręstos minėtos problemos? Atsako advokatų kontoros „Aliant“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė, savo patarimais besidalinanti instagramo paskyroje teisininke_jonaitiene.

Dėl šuns voljero

Teisės aktų nustatyta tvarka, stogo neturintys inžineriniai statiniai statomi vieno metro, o stogą turintys – trijų metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų. Dažniausiai voljerai turi stogą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, todėl priskiriami antros grupės inžineriniams statiniams, kurie turi būti atitraukti trijų metrų atstumu.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus.

Mažesniu atstumu statyti galiam tik turint rašytinį besiribojančio sklypo kaimyno sutikimą. Taigi, kaimynas, kuris pasistatė mažesniu atstumu, nei numato teisės aktai, privalo voljerą patraukti, priešingu atveju galima kreiptis į teismą.

Dėl kompostinės dėžės

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro priimtas įsakymas „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakymo 35.1 punkto nuostata teigia, kad kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį).

„35.1. kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. Turint raštišką gretimo sklypo naudotojo sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo;“

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:

7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;

Jeigu su kaimynu susitarti taikiai nepavyksta – ginčas sprendžiamas civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jeigu asmuo mano, jog yra pažeidžiami jo teisėti interesai ar teisės, jas gali ginti.

Dėl metalo laužo ir sunkiasvorės technikos

Metalo laužas, sunkiasvorė technika nėra statiniai, tad atitinkamai jų atžvilgiu statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos. Kokiu atstumu nuo sklypo ribų gali būti laikomi daiktai, nereglamentuota.

Tačiau svarbu ir tai, apie kokį metalo laužą kalbama. Metalo laužas gali būti traktuojamas ir kaip pavojingos bei nepavojingos atliekos. Jei traktuojamas kaip pavojinga atlieka, jis gali būti laikomas laikinai, o jei kaip nepavojinga – galima laikyti vienerius metus.

Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui.

Plačiau apie tai galima pasiskaityti LR aplinkos ministro įsakyme dėl atliekų tvarkymo taisyklių patikrinimo.

Vertinant skaitytojos situaciją pastebiu, kad kai kurie daiktai – metalo laužas ir pan. laikomi kertant sklypo ribą, t. y. iš dalies patenka į skaitytojos sklypą. Akcentuoju, kad tai laikoma skaitytojos nuosavybės teisių pažeidimu, kadangi ji negali naudotis visu, jai nuosavybės teise priklausančiu, sklypu.

Dėl medžių

Dažniausiai nesutarimų kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles įtvirtinantys teisės aktai nurodo mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 metrų:

• Iš šiaurinės pusės sodinami ne mažesniu kaip 5 metrų atstumu,
• kitų pusių – ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami nuo 2 iki 3 metrų aukščio:

• sodinami ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.

Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami iki 2 metrų aukščio:

• sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.

4. Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 metrų aukščio, sodinama ne mažesniu kaip 1 metro atstumu šiaurinėje sklypo pusėje nuo kaimyninio sklypo ribos.

5. Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 metrų aukščio, sodinama ne mažesniu kaip 1 metro atstumu iš visų sklypo pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.

Žinoma, svarbu vertinti ir tai, kokiam teisiniam reglamentavimui galiojant buvo sodinti želdiniai. Bet kuriuo atveju, jei medžių šakos ar šaknys patenka į jūsų sklypą, tai yra nuosavybės teisių pažeidimas. Tokiu atveju turite pateikti kaimynams rašytinę pretenziją su reikalavimu pašalinti per konkretų terminą, o to nepadarius – įgyjate teisę pašalinti patys.

Kiekvienu atveju iškilus ginčui tarp kaimynų rekomenduoju pradžiai raštu įteikti kaimynams pretenziją išdėstant reikalavimus. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, pažeistus interesus gali tekti ginti teisme. Tokiu atveju rekomenduoju pasiruošti ir užfiksuoti faktines aplinkybes dėl neišlaikytų atstumų ir kt.