Pasak finansavimo ekspertės, visiems naujakuriams yra svarbu turėti aiškią būsto įrengimo viziją ir atidžiai susidaryti darbų ir medžiagų sąmatą, kruopščiai apskaičiuoti, kiek viskas kainuos. Esminis patarimas – išlaidas nusimatyti atsižvelgiant į būsto kvadratūrą.

„Mūsų patirtis ir klientų praktika rodo, kad įsikurdami naujame būste klientai vidutiniškai skiria apie 500 eurų vienam kvadratiniam metrui. Visgi, žmonių poreikiai yra labai skirtingi, todėl daugiau santaupų turintys asmenys kartais skiria ir 1000 eurų ar dar daugiau vienam kvadratiniam metrui.

„Luminor“ nuotr./Žydra Rakauskaitė

Bet kuriuo atveju, neretai pastebime, kad įrengimas gyventojams kainuoja brangiau negu jie tikisi nuo pradžių. Tam įtakos turi nenumatytos išlaidos, brangstantys darbai ar medžiagos, proceso eigoje pasikeičiantys poreikiai ir panašios priežastys“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.

Įsivertinus lėšų būsto įsirengimui poreikį, kai kurie naujakuriai nusprendžia kreiptis finansinės pagalbos į banką. Paprastai žmonės gali rinktis vieną iš dviejų būdų pasiskolinti įsikūrimui naujuose namuose – imti didesnę būsto paskolą arba gauti vartojimo paskolą.

Didesnė būsto paskola – mažesnės palūkanos, daugiau pastangų

Palyginus su vartojimo paskola, būsto paskolos didinimas palankesnis žmonėms, planuojantiems įsigyti neįrengtą namą ar butą. Tokiu atveju, galima skolintis tiek namams pirkti, tiek jiems įrengti.

„Būsto paskolos palūkanos, palyginus su vartojimo, yra mažesnės, o įsikūrimui skolinama suma priklauso nuo sąmatoje numatytų darbų ir finansinių galimybių. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad, palyginus, šis variantas pasižymi kiek ilgesniu ir sudėtingesniu procesu“, – pasakoja Ž. Rakauskaitė.

Šiuo atveju, nors bankas išduoda vieną paskolą, jos išmokėjimai skaidomi į kelias dalis. Viena suma skiriama būstui įsigyti, o kita – įsirengti. Atitinkamai, norintysis gauti paskolą turės abiem paskolos dalims skirti savo lėšų. Pirma – jis turės sumokėti pradinį įnašą, kuris dažniausiai siekia 15 proc. būsto kainos. Antra – reikės pradžioje pačiam investuoti į būsto įrengimą – t.y. pradėti darbus savo lėšomis, ir taip padidinti būsto vertę.

„Imant paskolą būstui pirkti ir įsirengti, būstas yra įkeičiamas. Priimdamas sprendimą dėl paskolos suteikimo, bankas turi įsitikinti, kad būstas per atitinkamą laiką bus įrengtas, nes kitaip jis bus mažiau likvidus. Tad visame procese klientams teks atlikti kelis turto vertinimus,“ – sako Ž. Rakauskaitė.

Dažniausiai pirmasis turto vertinimas atliekamas pačioje pirminėje stadijoje – dar prieš kreipiantis į banką dėl būsto paskolos, nebent būstas perkamas tiesiai iš statytojų, su kuriais bankas bendradarbiauja ir turto vertinimu pasirūpina pats.

Pagal perkamo būsto vertę ir pirkimo kainą nustatoma suteikiamos paskolos suma, kuri pirmiausia išmokama būstui įsigyti, o vėliau – jam įsirengti. Investavus dalį savo lėšų į būsto įrengimą – pavyzdžiui, sutvarkius lubas ir sienas, būsto vertė yra įvertinama iš naujo. Tiesa, dėl konkretaus antrojo turto vertinimo atlikimo laiko vertėtų iš anksto pasitarti su turto vertintojais. Jeigu nustatoma, kad vertė pakilo, bankas klientui išmoka sutartą paskolos dalį, kurią jis gali panaudoti tolesniam namų įsirengimo procesui.

„Besiskolinantis asmuo privalo savomis lėšomis „sudalyvauti“ ne tik perkant būstą – tai yra, sumokant pradinį įnašą – bet ir jį įsirengiant. Dėl to, skolinantis tokiu būdu yra labai svarbu įsivertinti, ar į būsto įrengimą suinvestuotų lėšų pakaks būsto vertei pakelti. Priešingu atveju, deja, bet pinigai išmokėti nebus, tad būsto įrengimui reikės skirti papildomų nuosavų lėšų. Todėl renkantis šį paskolos variantą, tiksli kaip laikrodis sąmata ir savo galimybių įsivertinimas – itin svarbūs“, – teigia Ž.Rakauskaitė.

„Luminor“ nuotr./Būstas su įsirengimu

Vartojimo paskola – brangesnis, bet lankstesnis variantas

Pasak finansavimo ekspertės, vartojimo paskola tinkamesnė gyventojams, kurie būstą įsigyja nuosavomis lėšomis, arba jeigu namams įrengti reikalinga mažesnė suma pinigų. Šios paskolos palūkanos yra didesnės negu būsto paskolos, taip pat paskolinta gali būti ne didesnė nei 30 tūkst. eurų suma, tačiau procesas paprastesnis ir greitesnis.

„Palyginus su būsto paskolos didinimu, vartojimo paskolai nereikia papildomų ir paskolą branginančių bei jos išdavimo procesą prailginančių veiksmų – turto vertinimo, turto įkeitimo ar pradinio įnašo. Tai reiškia, kad šis variantas klientams palankesnis dėl greičio ir lankstumo“, – pasakoja Ž.Rakauskaitė.

Prieš imant paskolą būstui įsirengti, finansavimo specialistė rekomenduoja pasitarti su banko specialistais, kurie padės rasti geriausią sprendimą, detaliai papasakos apie paskolų rūšis ir kaip jas gauti.

„Be to, visada svarbu turėti omenyje, kad Lietuvoje visi asmens ar šeimos finansiniai įsipareigojimai mėnesio įmokoms negali būti didesni nei 40 proc. pajamų, tad paskolą imti planuojantys žmonės turėtų atsižvelgti į tai, kiek išlaidų reikalauja dabartiniai pragyvenimo įsipareigojimai ir kokia suma galėtų būti skiriama paskolai išmokėti“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.