Jei daug kalbate apie save, tai dar nereiškia, kad esate narcizas. Naujas tyrimas, publikuotas „Journal of Personality and Social Psychology“, teigia, kad dažnas kalbėjimas apie save gali būti ir emocinių problemų simptomas. Ne visi žmonės, kurie perdėtai ilgai apie save pasakoja, yra narcizai – labai dažnai jų kalbos turi neigiamą atspalvį. Emociškai pažeisti žmonės taip gali ieškoti pagalbos ar užtarimo. Jie tarsi nori, kad kas nors paneigtų jų žodžius. Todėl labai svarbu įvertinti kontekstą, kuriame žmogus pasakoja apie save.
Pavyzdžiui, jei kalbama apie patirtis ir prisiminimus ir žmogus yra linkęs pasakoti apie save, tai yra normalu. Įsiklausyti reikėtų, nes tokiam asmeniui gal reikėtų pagalbos. Tačiau jei bendraujate apie kažką neasmeniško, o pašnekovas vis kalbą suka link savęs, gali būti, kad kalbatės su narcizu. Šį asmenybės sutrikimą turintys žmonės yra prasti romantiniai partneriai ir nekokie darbuotojai, todėl juos pastebėti reikėtų anksti.
Mokslininkai išskiria tris narcizų kategorijas:
Stereotipiniai narcizai nori visada būti dėmesio centre. Nesvarbu, kas nutiko jums, jie gali papasakoti šį tą svarbesnio apie save. Jūs jiems galite pasakyti, kad nebenorite kalbėti vien apie juos, tačiau jiems tai nerūpi. Jie beveik nejaučia empatijos, naudoja save išaukštinantį ir kitus žeminantį humorą. Jie gali jus įžeisti – jei tik kalbėsite apie juos, jie bus laimingi.
Paslėptieji narcizai yra nepasitikintys savimi, dažnai užauga šeimose, kuriose yra ne vieninteliai narcizai. Jie nekalba apie save tiesiogiai, tačiau randa kitų būtų pakreipti dėmesį į save. Pavyzdžiui, sugalvoję (ar pasiskolinę) kokią nors įžvalgią mintį ar gerą juokelį, jie jį pasakoja skirtinguose žmonių ratuose, apsimesdami, kad tai ką tik šovė jiems į galvą. Jie girsis kokias knygas yra perskaitę, kokiose kelionėse yra buvę ir stengsis parodyti, kad viskas, ką jie daro, yra geriau už tai, ką darote jūs. Šie žmonės taip pat dažnai dėvi brangius laikrodžius (jūs kainą sužinosite tiesiogiai iš tokio žmogaus), modifikuoja automobilius taip, kad jie labiau trauktų akį, ar netgi puošia savo kūną ryškiomis tatuiruotėmis ar šukuosenomis. Blogiausia tai, kad visa tai gali būti melas, netikra – šie žmonės nemato problemos skolintis pinigus, kad atrodytų turtingi, ar meluoti apie savo vakarykštės dienos nuotykius.
Toksiški narcizai yra patys pavojingiausi. Jie padarys viską, kad kiti žmonės apie juos galvotų. Net nesvarbu, ar jūsų nuomonė apie juos yra gera, ar bloga – jei ją turite, jie yra laimingi. Jie nori ne tik, kad visos grupės dėmesys suktųsi apie juos, bet ir kad kiti elgtųsi taip, kaip jiems patogiau. Jie įsivaizduoja esantys bet kurios grupės lyderiais, todėl yra pasiryžę manipuliuoti kitų žmonių jausmais, kad tik patys pasijustų svarbūs.
Taigi, vien dažnas kalbėjimas apie save, nepaisant kitų žmonių nepasitenkinimo, nebūtinai yra narcisizmo bruožas. Tai gali būti ir emocinės traumos pasekmė. Mokėdami atpažinti narcizus, galėsite nuo jų apsisaugoti – jie niekada nebus geri draugai ar darbuotojai. Visgi, jei jie suvokia, kad yra linkę į narcisizmą, jie gali išmokti tai kontroliuoti ir funkcionuoti, kaip geri visuomenės nariai.
