Žmonių susirinko išties nemažai, o tai įrodo, jog ši opi invazinių rūšių paplitimo problema aktuali miestiečiams. Visiems buvo smalsu sužinoti, kaip apsaugoti savo daržą ir aplinką nuo kenkėjų.
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir ryšių departamento gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė įvardijo, jog invazinės rūšys yra tos, kurios oficialiai ministro įsakymu yra patvirtintos ir įrašytos į invazinių Lietuvoje augančių sąrašą bei pripažintos kenksmingomis ir biologinei įvairovei, ir žmogaus sveikatai. Dvi pačios kenksmingiausios aptartos talkoje – luzitaninis arionas (moliuskas) bei Sosnovskio barštis, Kiekviena invazinė rūšis yra savaip kenksminga: žemės ūkiui, miškų ūkiui, žuvininkystei.
Specialistė pateikė dvi veiksmingiausias priemones kovai su luzitaniniu arionu. Visų pirma, reikėtų juos rinkti ir neleisti plisti, naikinti vietas, kuriose jie veisiasi – komposto dėžes, žolių, lapų, nuokritų krūvas, apleistas, nešienautas vietoves.
Tačiau yra ir kitų priemonių: gaudyklės, tvorelės, cheminių medžiagų naudojimas, bet tai problemos neišspręs, jeigu jie nuolat turės kur veistis ir daugintis.
Talkininkai pasidalijo ir savo įžvalgomis bei naikinimo metodais. Vieni teigė, jog nėra šaltos žiemos, todėl šliužų daugėja, kiti atviravo, jog efektyviausia juos naikinti druskos tirpalu.
Sosnovskio barščio paskirtis – sužydėti ir subrandinti sėklas, todėl jis augs tol, kol išeikvos savo energiją, mat jį galima šienauti net iki 14 metų. Efektyviausias naikinimo būdas – jų iškasimas, tačiau pirmiausia reikėtų nukarpyti lapus, žiedynus, kad neprisiliestumėte, palikti stagarą ir tuomet išrauti šaknį, apkasti aplinkui, supurenti žemes, kad jis vėl neprigytų. Šaknį ir lapus reikia išmesti arba palikti sudžiūti. Svarbiausia, kad stiebo sultys neaptaškytų, todėl būtina dėvėti tinkamą aprangą. Jei augalą šienausime, taip išvengsime tik sėklų paplitimo, bet paties Sosnovskio nesunaikinsime.
Cheminiu medžiagų naudojimas (herbicidai)
Vienas iš veiksmingiausių augalo naikinimo būdų yra raundapas, lašinamas ant lapų, purškiamas. Svarbiausia, kad augalas būtų dar nesuvešėjęs ir nedidelis; jei augalas suvešėjęs, rekomenduojama chemines medžiagas švirkštu įleisti į stiebą.
Kitas būdas – nupjauti ir ataugusius lapus nupurkšti. Svarbu nepamiršti, kad panaudojus šį herbicidą ir nupurškus visą sąžalyną, sunyksta visi augalai, tačiau žemėje likusios barščio sėklos yra tokios gajos, kad nepaisant panaudotos chemijos, vėl pradeda dygti pirmiau nei kitų augalų sėklos.
Vienas augalas subrandina apie 10 tūkstančių sėklų, todėl chemiškai naikinti juos reikėtų ne vienerius metus, mat kuo ilgiau naudojamas šis preparatas, tuo sėklų daigumas pamažu krenta. Po 2 metų jų daigumas lieka vos 10 procentų.
Geriausias būdas, anot specialistės, – nupurkšti, suarti plotą dar tais pačiais metais ir užsėti žoline kultūra, mat jie plinta ten, kur yra apleistos teritorijos. Jei jūsų teritorijoje yra sunkiai prieinamų vietų, tokių kaip šlaitai, specialistė rekomenduoja pasinaudoti frezavimo mašina, galimas dengimas agroplėvele, kurią būtina laikyti maždaug apie 2 metus.
Kita alternatyva – selektyvūs herbicidai, kurie nesunaikina visų augalų. Nupurškus jais vieną kartą per metus, rekomenduotina pavasarį, Sosnovskio barščio lapai ir sėklos pradeda nykti, tačiau kiti augalai yra nesunaikinami, tad pradeda augti ir užgožia barščio sėklas. Naudojant būtent šiuos herbicidus, įmanoma šį augalą sunaikinti per 2–3 metus.