Dažnai parašydavo ne tam žmogui, kuriam parašyti norėjo
Su 15min redakcija savo patirtimi sutiko pasidalinti Barbora (vardas pakeistas – aut.). Jos močiutė gimtadienio proga gavo dovanų planšetinį kompiuterį, tad buvo nuspręsta vyresnio amžiaus moteriai sukurti Facebook paskyrą. „Aišku, mes ją apmokėme visko, ką ten reikėtų daryti, ir tada močiutė pradėjo naudotis socialiniu tinklu“, – pasakojo pašnekovė.
Kaip teigia mergina, iš pradžių moteris nedrąsiai naudojosi, dažniausiai darydavo tik video skambučius, tačiau įsidrasinusi pradėjo kiekvieną dieną siuntinėti nuotraukas, paveiksliukus ir komentavo beveik kiekvieno šeimos nario nuotraukas.
„Dažnai parašydavo ne tam žmogui, kuriam parašyti norėjo, siuntė įvairiausius dalykus. Aišku, po kurio laiko tai įgriso ir reikėjo keletą kartų aiškinti, kaip reikia elgtis, kartais ir pakeltu tonu, bet supratingumas laimėjo. Dabar močiutė geriau supranta, ką reikėtų, o ko nereikėtų daryti.“
Kita 15min skaitytoja Milda (vardas pakeistas – aut.) teigė, kad jos buvusio vyro mama komentaruose vis pridėdavo širdelių, komentuodavo kiekvieną nuotrauką, klausdama naujojo draugo amžiaus, prašydama pridėti dar daugiau nuotraukų ir panašiai.
„Kai jau visas peržengė ribas, aptarinėdama mano naujo vyro išvaizdą, teko buvusią anytą išmesti iš draugų. Facebook paskyroje viešai pradėjo užgaulioti, kaip aš sūnų, jos anūką, neva nuteikiu prieš tėvo giminę, nors to netgi nebuvo“, – apie savo patirtį pasakojo pašnekovė.
Vyresnio amžiaus žmonėms yra sunku suvokti, kas yra socialinis tinklas
Pasak ryšių su visuomene agentūros „Nova Media“ vyresniojo partnerio A.Katausko, vyresnio amžiaus žmonių įžengimas į socialinių tinklų pasaulį sukuria iššūkius ne tik jiems patiems, bet ir tiems, kurie norėtų tą tikslinę auditoriją pasiekti. Specialisto teigimu, kadangi vyresnio amžiaus žmonės atranda visiškai naują lauką, kuris kardinaliai skiriasi nuo tradicinių komunikacijos kanalų, tai ir jiems kyla klausimų, kaip tame lauke elgtis.
A.Katauskas pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkiausia yra suprasti ir suvokti, kas yra socialinis tinklas ir kokia jo paskirtis. Specialistas priduria, kad žmonėms yra sunku įsisąmoninti, kad jo pasidalintą įrašą gali pamatyti tūkstančiai žmonių.
„Iš kitos pusės, sunku ir tikėtis, kad jiems tai būtų labai lengva, nes technologija yra visiškai nauja. Jiems tai yra visiškai naujas dalykas, nepaisant to, kad jie moka naudotis ir elektronine bankininkyste, ir naršyklėje paskaityti naujienas. Socialiniai tinklai veikia šiek tiek kitaip, ir jiems kartais tas informacijos greitis, srautas yra didelis iššūkis“, – pabrėžia A.Katauskas.
Nepamirškite, kad socialinė erdvė – vieša erdvė
Naudojantis socialiniais tinklais svarbiausia taisyklė, anot A.Katausko, yra nepamiršti, kad socialinė erdvė yra vieša erdvė: „Tai iš tikrųjų yra didžiulė erdvė, kurioje labai daug žmonių stebi tavo elgseną ir, jeigu tu pasielgsi kažkaip neįprastai, jie gali iš karto sureaguoti, ir tu jau nebevaldysi tos reakcijos. Tad čia yra turbūt pagrindinė etiketo taisyklė: elkis taip, tarsi stovėtum Katedros aikštėje sekmadienį ir tave suptų daugybė žmonių.“
Socialinis tinklas ilgalaikėje perspektyvoje formuoja žmogaus reputaciją.
Kadangi vyresnio amžiaus žmonėms socialinė erdvė yra naujovė, tai žmonės, turintys savo socialinių tinklų drauguose giminaičius, turėtų supratingiau vertinti jų elgesį. Pašnekovas pabrėžia, kad būtent tėvai, vyresnio amžiaus žmonės jaunesnius mokė elgsenos viešoje erdvėje: „Socialinė erdvė yra tokia, kurioje jaunas žmogus turi imtis iniciatyvos suvokdamas, kad vyresnio amžiaus žmogus nelabai supranta, kas yra socialinė erdvė. Tad čia turbūt ir yra esminis dalykas, kur reikia prisiimti labai daug atsakomybės jaunimui.“
A.Katauskas mano, kad giminaičio, kurio veikla socialiniuose tinkluose gali varginti, užblokavimas yra kraštutinė priemonė: „Jaunesni žmonės turi prisiimti atsakomybę už tų žmonių tam tikros elgsenos socialinėje erdvėje paruošimą, papasakojimą, kaip tai veikia, nebijodami to, kad jie galbūt padarys tam tikrų klaidų, nes ta vertė, kurią jie gaus bendraudami, rašydami žinutes, rašydami komentarus, skaitydami naujienas ir taip toliau, yra kur kas didesnė negu vienas nevykęs komentaras ir vienas įrašas tavo sienoje.“
Paklaustas, ką dar reikėtų įsidėmėti apie veiklą socialiniuose tinkluose, A.Katauskas pabrėžia, kad didžiausia žala yra neįvertinti, kad šis socialinis tinklas ilgalaikėje perspektyvoje formuoja žmogaus reputaciją. Tai, anot specialisto, tampa atviru gyvenimo aprašymu: „Čia nėra kažkokių labai skirtingų algoritmų, kuo ta erdvė yra kitokia. Jeigu tu priimi ir supranti, kad tai yra tokia pati vieša erdvė, kaip ir bet kuri kita vieša erdvė, tai tu žinosi, kaip elgtis ir kaip nesielgti. Normalus, mąstantis žmogus tikrai įvertins įrašą, savo komentarą, savo elgesio poveikį jam pačiam.“
Teisininkė: svarbu valdyti savo privatumą
Teisininkė, teismo mediatorė, duomenų apsaugos pareigūnė Rūta Malevskytė primena, kad socialiniuose tinkluose nereikėtų skelbti informacijos apie kitų asmenų privatų gyvenimą, viešinti jų asmens duomenų ir nuotraukų be jų sutikimo, žeminti, tyčiotis, užgaulioti ir panašiai. Priešingu atveju, anot R.Malevskytės, asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, galėtų kreiptis į teismą reikalaudamas paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Kadangi paplitus melagingoms naujienoms ar propagandą skleidžiančioms žinutėms, žmonės neįsigilindami pasidalina tokiais įrašais, tai kyla klausimas, ar gali kažkas grėsti tokią informaciją pasidalinusiam žmogui? Teisininkė teigia, kad atsakomybė kiltų asmeniui, paskelbusiam tokią informaciją.
„Dažnai asmenys, norėdami viešoje erdvėje paskelbti tam tikrą informaciją, prieš tai konsultuojasi, ar gali tai daryti. Pavyzdžiui, ar gali socialiniame tinkle Facebook paskelbti informaciją apie skolininką, kuris negrąžina skolos, ir panašiai“, – pasakoja R.Malevskytė.
Teisininkė pabrėžia, kad žmonės turėtų atkreipti į jų duomenų apsaugą: „Socialiniuose tinkluose yra viešinama informacija iš esmės skirta uždaram asmenų ratui, tačiau tuo pačiu metu išlieka galimybė tapti prieinamai milijonams subjektų visame pasaulyje.
Asmenys savo profiliuose nevengia įtraukti juos identifikuojančios informacijos. Socialinių tinklų vartotojai savo asmeniniuose profiliuose talpina išsamią ir detalią asmeninio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir kiti. Todėl internetinių socialinių tinklų vartotojams labai svarbu valdyti savo privatumą.“
Pašnekovė priduria, kad, kadangi vis daugiau mokinių įsitraukia į socialinius tinklus, tai yra svarbu kalbėti su vaikais, kaip saugiai naudotis internetu bei socialiniais tinklais.
