Slėpynės
Šis žaidimas visiškai nesudėtingas, tačiau šuo turi mokėti sėdėti ir laukti. Liepkite augintiniui sėdėti, parodykite jam slepiamą skanėstą. Eidami per kambarį ranka palieskite keletą vietų, tarsi slėpdami skanėstą, vienoje vietoje jį iš tiesų padėkite ir duokite komandą ieškoti. Raginkite ir drąsinkite šunį, jei iš karto nesiseka, ir, be abejo, entuziastingai džiaukitės, kai augintinis pasieks tikslą.
Labiau pažengusiems ar sumanesniems užduotį galima pasunkinti: kol slepiate skanėstą (ar žaislą), šunį uždarykite kitame kambaryje, kad jis nematytų, kaip judate. Būkite kūrybingi: sunkinkite užduotį slėpdami ieškomą objektą stalčiuje arba šuns guolyje – kas gi sugalvotų ten ką nors slėpti, tiesa? Jei namai iš tiesų dideli ir turite vaikų, įtraukite į slėpynes ir juos. Kai vaikas pasislėps, duokite šuniui komandą „Ieškok...“ ir pasakykite mažojo šeimininko vardą. Kad radybos šunį dar labiau nudžiugintų, tegul slapukas turi paruošęs skanėstų.
Kurioje rankoje?
Žaidimo esmė paprasta: šuo turi parodyti, kurioje rankoje slepiate skanėstą. Sugniaužkite kumščius. Viename laikykite stipriai kvepiantį skanumyną taip, kad jis šiek tiek matytųsi. Paklauskite šuns, kurioje rankoje skanėstas ir paskatinkite komanda „Paimk“. Kai šuo randa teisingą ranką ir pabaksnoja ją nosimi, pagirkite žodžiu ar garsiniu klikerio signalu ir atgniaužkite ranką atiduoti skanėstą. Tą patį pakartokite su kita ranka. Jei šuo pabaksnoja neteisingą ranką, žaismingai sušukite, pavyzdžiui, „Oi“, ir parodykite jam, kad rankoje nieko nėra. Keletą sekundžių palaukite ir tęskite žaidimą. Kai šuo perpras žaidimą, sunkinkite užduotį visiškai paslėpdami gardėsį kumštyje.
Žaiskite su kamuoliuku
Jei norite aktyvesnės veiklos ir namuose yra saugūs laiptai, meskite kamuoliuką į viršų ir liepkite augintiniui jį gaudyti. Kad nesusižeistų, atgal tegul grįžta savo tempu. Tiesa, toks žaidimas tinka tik vyresniems nei vienerių metų šunims, kai baigę augti ir tvirtėti sąnariai.
Nuo vieno prie kito
Šį žaidimą labai tinka žaisti lauke, kai norite greitai „iškrauti“ šunį ir įtvirtinti komandą „Pas mane“, bet jis sėkmingai pritaikomas ir viduje. Ypač, jei namuose yra keli kambariai.
Žaidimui reikia dviejų žmonių pilnomis kišenėmis gardėsių. Esmė paprasta: vienas žmogus duoda komandą ateiti ir duoda gyvūnui skanėstą, tuo metu ta pati komanda pasigirsta iš kito. Išgirsta komandą – atbėga – gauna skanėstą - išgirsta komandą – bėga – gauna skanėstą. Toks lakstydamas nuo vieno pas kitą ir dar į skirtingus kambarius greitai nusodins ir energingiausio augintinio baterijas.
Išmokite žaislų vardus
Mokslininkų teigimu, šuns protiniai sugebėjimai prilygsta 2-2,5 metų vaikui ir jis gali išmokti kelis šimtus žodžių.
Mokslininkų teigimu, šuns protiniai sugebėjimai prilygsta 2-2,5 metų vaikui ir jis gali išmokti kelis šimtus žodžių. Skirkite laiko protinei veiklai ir išmokykite augintinį jo žaislų pavadinimus. Pradėkite nuo šuns mėgstamiausio. Žaiskite su šuniu laikydami žaislą ir nuolat kartodami jo vardą, kol augintinis išgirdęs žodį „meškutis“, „zuikis“ ar pan., palies ar pakels žaislą. Sušukite „šaunuolis“, „bravo“ arba paspaukite klikerį, iš karto, kai tik šuo palies įvardintą žaislą ir duokite skanėstą. Kai gyvūnas tvirtai išmoks vieną vardą, plėskite jo žodyną kaskart pridėdami po naują žaislą.
Galvosūkių sprendimas
Visi žinome, kad protinė veikla vargina ne mažiau nei fizinė. Augintinių smegenims sugalvota daugybė žaidimų, padedančių nukreipti dėmesį nuo kitos veiklos, pavyzdžiui, namų niokojimo, kai pasilieka vienas namuose. Vieni populiariausių – skanėstais užpildomi rutuliai. Draugui teks gerokai pasukti galvą, kaip juos visus iš vidaus išsikrapštyti. Savitus galvosūkius gali sukurti ir patys kūrybingi šeimininkai. Pavyzdžiui, tam puikiai pasitarnaus keksiukų skarda. Paimkite skardą, į kai kurias formeles įdėkite kvapnių skanėstų ir viską paslėpkite po teniso kamuoliukais. Tegul augintinis pamąsto, kaip pasiekti po kamuoliukais kvepiančius gardėsius.
Kas stipresnis?
Norint žaisti šį žaidimą, šuo privalo tvirtai mokėti komandą „Paleisk“ ar „Mesk“. Daiktas, dėl kurio kovosite su augintiniu, turi būti lankstus, tvirtas ir pakankamai didelis, kad šuo dantimis nesiektų jūsų rankų. Liepkite šuniui atsisėsti ir tik tada pradėkite žaidimą – parodykite jam žaislą ir paskatinkite jį paimti. Mokykite augintinį pulti tik jums leidus. Kai šuo įsikanda jūsų laikomą daiktą, tvirtai laikydami jį švelniai sukinėkite į šalis. Jokiu būdu iš visų jėgų netraukite žaislo aukštyn, nes galite pakenkti ne tik dantims, bet ir augintinio nugarai.
Įsiaudrinęs šuo gali pradėti urgzti, bet jei matote, kad jis per daug niršta, iš karto nutraukite žaidimą. Žaidimą stabdykite ir tuomet, jei šuo jums grybštelėjo. Sušukite „oi“, parodydami, kad jums skauda ir liepkite paleisti žaislą. Po minutės žaidimą galite tęsti, bet jei vėl susidursite su dantimis, žaidimą baikite. Šuo turi suprasti, kad taip nežaidžiama.
Kartais leiskite laimėti šuniui, bet nepasiduokite visada – nuolat laimėdamas augintinis greitai praras susidomėjimą žaidimu.
Pasikvieskite draugų
Jei jūsų augintinis turi pasilakstymo ar kiemo draugų, su kuriais gerai sutaria, suorganizuokite šunų susibūrimą namuose. Po valandėlės imtynių ir šuniško bendravimo augintinis bus pavargęs taip, kad norės tik ramiai prigulti.
Muilo burbulai
Žaidimas, suteiksiantis džiaugsmo ir vaikams, ir keturkojams. Teks gerokai pašokinėti ir pajudėti norint visus juos išgaudyti. Taisyklių nėra, tik vienas reikalavimas: burbulai turi būti saugūs, pagaminti iš vaikams (ir šunims) tinkamų medžiagų.
Tinginiaukite kartu
Drybsojimas drauge stiprina ryšį ir laimės jausmą – tiek šuniui, tiek šeimininkui.
Draugas bus visomis keturiomis už, jeigu už lango krintant šlapdribai, nuspręsite su knyga patysoti ant sofos ir pasikviesite jį palaikyti kompaniją. Drybsojimas drauge stiprina ryšį ir laimės jausmą – tiek šuniui, tiek šeimininkui.
Įdomu: kas tas klikeris?
Tai maža dėžutė su mygtuku, kurį spustelėjus pasigirsta garsas „klik“. Tai signalas šuniui, kad jis atliko prašomą užduotį ir už tai apdovanotas. Taip pat veikia ir pagiriamieji žodeliai, tačiau dažnai girdami šunį vartojame ne tuos pačius žodžius, tariame ne ta pačia intonacija, o „klik“ visada reiškia gerą rezultatą. Kad šuo pradėtų suprasti, kad „klik“ lygu skanėstas, iš pradžių pasitreniruokite.
Pasiimkite skanėstų, pasikvieskite augintinį. Spauskite „klik“ ir duokite skanėstą tiesiog už dyką, kad gyvūnas imtų suvokti garso ir skanėsto ryšį. Po to pereikite prie paprastų, augintinio jau mokamų komandų. Komanda - įvykdymas – klik – skanėtas – komanda... Žinoma, nepakenks, jei spustelėję „klik“ dar ir žodžiais pagirsite šunį, bet garsas visuomet turi būti pirmiau ir būtinai iš karto, kai tik įvykdoma komanda.
