Apie veiksmingus kalbos mokymosi metodus pasakoja dėstytoja bei „Speak Up“ kalbų mokyklos direktorė dr. Brigita Dimavičienė. Ji įsitikinusi, jog mokantis kalbą stebuklų ar „greitų, per 15 dienų“ ir pan. metodų nebūna. Svarbiausia iš tikrųjų mėgti besimokomą kalbą ir paversti mokymąsi maloniu procesu.
1. Gramatikos vadovėliai – filologams
Anksčiau gramatika buvo pagrindinis mokymosi metodas, o dabar jai skiriama vis mažiau dėmesio. Kodėl? Nes ši metodika neveikia. Žinoti taisykles ir žinoti, kaip jas taikyti, – du skirtingi dalykai. Dėstytoja teigė, jog „Kalba – tai ne gramatinių taisyklių rinkinys, o įvairios frazės ir paruoštukai, kuriuos tarsi kaladėles reikia sudėlioti vieną prie kito“.
Mokiniams per didelis susikoncentravimas į gramatiką kartais netgi trukdo. Neretai žinant taisykles bijoma klysti, daug laiko praleidžiama galvojant, ar sakinys teisingas. Trumpai tariant, netreniruojamas gebėjimas „pajausti“ kalbą bei bendrauti greitai. Juk gimtąja kalba kalbėdami valandų valandas negalvojame, ar teisingą linksnį pasirinkome.
Kada gramatikos žinios reikalingos? Gramatika turi dominti mokytoją, nes padeda paprasčiau paaiškinti, pataisyti klaidas. Mokiniui visų tų taisyklių neverta žinoti. Daugiau dėmesio skirkime toms kelioms taisyklėms, kurios padeda suprasti kalbos sistemą bei išvengti panašių klaidų ateityje. Tik tos, kurios iškart pritaikomos praktikoje, vertos jūsų dėmesio.
2. Kartojimas. Kartojimas. Kartojimas
Be kartojimo naujai išmokti žodžiai greitai pasimiršta. Pasak B.Dimavičienės, bent minimaliam pasikartojimui būtina skirti nuo 5 iki 15 minučių kiekvieną dieną. Kartojimo būdų be galo daug, pavyzdžiui, galima šaldytuvą apsiklijuoti lipdukais su žodžiais, kurie nurodo kurioje vietoje koks produktas.Vienas iš paprasčiausių būdų – tai tiesiog pabandyti pamokoje išmoktus žodžius prisiminti ir pasikartoti mintyse. Nešvaistykite 15 min. kartojimo laiko veltui, susiplanuokite iš anksto kokią medžiagą ir kaip kartosite. Be to, toks planavimas leis stebėti savo progresą.
3. Kankintis nereikia, mėgautis
Bent minimaliam pasikartojimui būtina skirti nuo 5 iki 15 minučių kiekvieną dieną.
Šiuolaikinės technologijos atsinešė naujus mokymosi būdus. Šiuo metu žymiai paprasčiau derinti kalbos mokymąsi su laisvalaikiu. Padėkite vadovėlius į šalį ir imkitės metodų, kurie pavers mokymąsi maloniu procesu. Dėstytoja pataria mėgautis pačiu kalbos mokymosi procesu. Nereikia kankintis analizuojant gramatines taisykles ar skaitant nuobodų vadovėlį.
Filmų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, straipsnių skaitymas, laiko leidimas socialiniuose tinkluose, radijo klausymas, net ir apsipirkimas internetinėje parduotuvėje gali tapti puikiu mokymosi būdu. Svarbiausia save apsupti anglų kalba: ją skaityti, klausyti, rašyti bei kalbėti.
4. Nebijokite klysti, kalbėkite
Vaikai – geriausi mokytojai. Jie nesureikšmina klaidų, jų neanalizuoja, tiesiog daro taip kaip jiems išeina, o kažkam nepavykus tiesiog pasijuokia. „Žaiskite žaidimus ir nebijokite būti vaikais, juk vaikai taip greitai išmoksta kalbą nesikankindami“, – sakė kalbų mokyklos vadovė.
Kalbėjimo draugų galite susirasti internetu, šiuo metu itin populiarūs kalbų mainai. Jaukiau jaustis gali padėti ir mokytojas, kuris padarius klaidas, jas iškart pataisys ir paaiškins. Tai greičiausias būdas išmokti kalbėti. Juk iškaltas pasakojimas mintinai jau kitą savaitę bus pamirštas, o vartojant kalbą realiame gyvenime, kuriant sakinių struktūrą bei kartojant vis tas pačias frazes, išmokti žodžiai liks visam gyvenimui.
5. Kam reikalingas mokytojas?
Laikai, kai mokytojas paskaitydavo tekstą iš vadovėlio, padiktuodavo taisykles ir užduodavo pratimus iš pratybų, jau baigėsi. Mokytojo užduotis – motyvuoti mokinius, pritaikyti mokymo metodus, kurie geriausiai tinka kiekvienam individualiai. Renkantis mokytoją svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo turimą kvalifikaciją, bet ir kokią mokymo strategiją pasiūlys.
Kalbėjimo draugų galite susirasti internetu, šiuo metu itin populiarūs kalbų mainai.
B.Dimavičienė rekomendavo rinktis tokius mokytojus, kurie „dirba ne tik dėl darbo, bet stengiasi, jog mokymasis būtų malonus bei neštų rezultatus. Metodas paprastas: mokymąsi derinkite prie žmogaus, o ne žmogų prie kursų. Pamoka – tai tos trumpos 90 min. sau“. Mokytojas turi užtikrinti, jog kalbų mokymasis – tai prasmingas laiko praleidimas, kai mokinys atranda būtent jam tinkantį mokymosi variantą, kuris neša rezultatus.
Kitaip tariant, kalbos mokymasis turėtų tapti maloniu hobiu, kuris leidžia tobulėti bei atrasti laiko sau. Garsiai rėkiančios frazės, jog kalbą galima išmokti per 30 dienų, nieko vertos, nes ne laiką reikia skaičiuoti, o tiesiog mėgautis procesu. Nekankinti savęs kalant žodžius, bet ieškoti smagių žaidimų, kurie leidžia kalbą išmokti „natūraliai“, tarsi vėl sugrįžus į vaikystę.
