Kaip vėliau paaiškino advokatė Eglė Morkūnienė, į tokias sukčių pinkles, deja, pakliūva vis daugiau asmenų, ir pasisavinami ne tik jų asmens duomenys, bet ir pinigai. Tik ne visi drįsta tuo pasidalinti viešai ar kreiptis į policiją – juk seniau buvo įprasta, kad apsigauna tik garbūs senjorai.
Tad, jei pastaruoju metu gaunate žinučių, neva gavote baudą už greičio viršijimą, kurią reikia susimokėti; kad jūsų siunta strigo muitinėje; kad viršytas jūsų siuntos svoris, todėl reikia primokėti; kad nepavyko susimokėti už „Netflix“ ir reikia atnaujinti duomenis bei mokėjimą; kad perka jūsų prekę – be jokių klausimų apie ją, – būkite tikri, kad sukčiai jau taikosi ir į jus. Į mano asmeninį telefoną tokios žinutės skrieja dažniau nei meilės laiškai, kartais ir labai nepadoriu metu – naktį.
„Tokios sukčiavimo schemos nėra naujos, tačiau anksčiau apgauti žmonės nedrįsdavo apie tai kalbėti viešai. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis daugiau jų išdrįsta pasidalinti savo patirtimi ir tokiu būdu apsaugoti kitus. Manau, kad tokių nusikalstamų veikų tik daugės, o apgavysčių būdai tobulės“, – tvirtina Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė E.Morkūnienė.
Sukčiai puolė it musės prie medaus
Pradėkime nuo pradžių. Man asmeniškai įtarimų, kad sekcijos pirkėjai nėra tikri, kilo pirmiausia dėl to, kad jų užklausos „Facebook Marketplace“ buvo praktiškai vienodos: „Ar dar turite šią prekę?“. Kai kurie net nepasakė „Laba diena“ ar „Sveiki“.
