Mes bučiuodavomės mėnesienoje, eidavome kariauti mėnulio šviesoje, o XX a. žmonija išleido 25 milijardus JAV dolerių, kad galėtų pirmą kartą gyvenime žengti ant šio paslaptingo Žemės palydovo. Tad nenuostabu, kad mėnulis paliko savo pėdsaką ne tik mūsų istorijoje, bet ir mūsų asmenybėje, – rašo time.com.
Daugelis žmonių skundžiasi, kad per mėnulio pilnatį būna kur kas sunkiau užmigti ir gerai išsimiegoti. Kalbant apie ankstesnius laikus, kai žmonės turėjo kur kas mažiau patogumų ir galėdavo džiaugtis tik žvakių šviesa, atrodo, viskas aišku – žmonėms trukdydavo užmigti ryški mėnulio šviesa.
Vis dėlto šis fenomenas išliko net ir šiais laikais – įprastomis naktimis miegoti netrukdo net pro langus prasiskverbiantys gatvės žiburiai, o per mėnulio pilnatį kai kuriems žmonėms nesimiega net langus aklinai uždengus užuolaidomis. Tad kodėl taip yra?
Mokslininkai daugelį metų nesutarė, ar mėnulis išties gali paveikti mūsų miegą, ar tai tik žmonių vaizduotė. Žurnale Current Biology publikuotas Šveicarijos mokslininkų straipsnis, kuriame remiamasi dar 2000 metais atliktais jų tyrimo rezultatais, atskleidė, kad mėnulio pilnaties poveikis mūsų miegui vis dėlto nėra vien tik fantazijos.
2000-aisiais grupelė Bazelio universiteto (Šveicarija) ir Miego laboratorijos mokslininkų surinko 33 savanorius ir trejus metus išsamiai stebėjo jų miegą. Tyrėjai nuolat stebėjo savanorių smegenų veiklą jiems miegant, melatonino (miego hormono) lygį jų organizme, kiek laiko prireikdavo savanoriams užmigti ir kiek laiko jie giliai miegodavo. Rytais kiekvienas tyrimo dalyvis turėdavo aprašyti, kaip jaučiasi ir kaip naktį išsimiegojo.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas tuomet buvo bendrai išsiaiškinti, kiek laiko žmogui reikia skirti miegui ir kaip miego ciklas keičiasi priklausomai nuo lyties ar amžiaus. Maždaug po dešimtmečio atlikto tyrimo autoriai suprato, kad remdamiesi šio tyrimo duomenimis, jie galėtų išsiaiškinti ir tai, kaip žmogaus miegą veikia mėnulio pilnatis.
Antras žvilgsnis į tyrimo rezultatus atskleidė gan įdomius faktus. Vidutiniškai per mėnulio pilnatį žmonėms užmigti prireikdavo 5 minutėmis daugiau laiko, o per naktį jie išmiegodavo 20 minučių trumpiau nei įprastomis naktimis. Negana to, tyrimo dalyvių smegenų aktyvumas (remiantis elektroencefalogramos duomenimis) giliai miegant per pilnatį nukrisdavo 30 proc., organizme stipriai sumažėdavo melatonino, o prabudę ryte žmonės jausdavosi žymiai prasčiau išsimiegoję.
Įdomu tai, kad tyrimo dalyviai miegojo visiškai tamsiuose kambariuose ir net nežinojo, kad yra mėnulio pilnatis, tad nei mėnulio skleidžiama šviesa, nei įsitikinimai, kad dėl pilnaties jie prasčiau miegos, jų miego paveikti negalėjo.
