Dabar labai populiarėja tokie augalai kaip kortaderijos, kurios tapusios dažnais svečiais socialiniuose tinkluose, mus žavi ir stambiais mėlynais žiedais vilioja hortenzijos, kvapniosios visterijos ir kitos egzotinės grožybės. Ar tikrai paprasta tokius augalus auginti?
Ką turėtume žinoti apie klimato zonas Lietuvoje
Iš tikrųjų lepių, bet mus taip traukiančių augalų yra tikrai ne vienas – tad renkantis reikėtų labai kruopščiai įvertinti, kokioje klimato zonoje gyvenate, kitaip tariant, išsiaiškinti augalo atsparumo šalčiui zoną.
„Kokios Lietuvoje yra klimato zonos? Rytinėje dalyje yra daugiau mažiau ketvirtoji zona, vidurio Lietuvoje – penktoji, vakarinėje dalyje – šeštoji. Ką reiškia atsparumo šalčiui zona? Kiekviena zona nurodo žemiausią temperatūrą žiemą, kokią augalas gali ištverti. Žinoma, ne tik nuo temperatūros priklauso išgyvens augalas, ar ne.
Augalai, kurie yra kilę iš šiltesnių kraštų, yra labiau pripratę prie trumpesnio šalto periodo. Tarkime, kai mūsų obelys užmiega žiemos miegu, joms nieko neatsitinka ir pavasariniai atšilimai jų nepabudina, nes jos pripratusios išgyventi ilgą šaltąjį laikotarpį“, – sako apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė L.Liubertaitė.
Ji priduria, kad šiltesnių kraštų augalai pavasarį, vos sulaukę šiltesnio oro, gali prabusti, nes „mano“, kad žiema pasibaigė ir laikas augti. Tai yra pavojingiausia, nes jie išleidžia jaunus ūglius, pumpurus, lapus, o kadangi pavasaris yra apgaulingas ir šalčiai sugrįžta, tokie oro pokyčiai gali pridaryti didelės žalos augalui.
„Kartais būtent dėl tokių priežasčių augalai neišgyvena, todėl reikia vadovautis atsparumo šalčiui zonomis, kurios padės atrasti, kas jūsų sodui tinka labiausiai“, – sako Lina ir pabrėžia, kad Lietuvoje tikrai yra parduodami augalai, kurie neatitinka zonų, todėl žmonės nusivilia, nes augalai arba neišgyvena, arba labai stipriai pašąla. Svarbu tokiais atvejais augalus žiemos metu apdengti, rūpestingai prižiūrėti, tačiau daugeliui žmonių pritrūksta žinių.
Kokie augalai mūsų šalyje auga sunkiau?
Lina sako, kad dažniausiai žmonės neįvertina, kad vieni ar kiti augalai mūsų šalyje augs sunkiai, neatsižvelgia į klimato, atsparumo šalčiui zoną ir susižavi socialiniuose tinkluose pamatytomis naujovėmis.
„Dažnai galvojama – jeigu parduodamos sėklos, vadinasi, augalas tikrai augs. Nebūtinai. Štai dabar tokios dailios ir populiarios kortaderijos galėtų augti nebent pajūryje ir tai – klausimas, ar pavyktų jas užauginti tokias, kokias matome nuotraukose. Pavyzdžiui, reikėtų apsaugos nuo vėjo ir kitų sąlygų, kurios padėtų šiems augalams augti. O kur dar oro sąlygos?
Panaši situacija su laipiojančiomis rožėmis. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvos zonai yra skirta daugiau veislių, kurios puikiai augtų nedengiamos nei palyginti kitose Lietuvos vietose. Visgi, visų laipiojančių rožių veislių galite įsigyti visoje Lietuvoje, tačiau reikia žinoti, kad gerai jos augs ne visur – daugelis žmonių net nežino ir nesusimąsto, kad joms reikės papildomo rūpesčio ir priežiūros.
Dar vienas mėgstamas augalas – visterijos. Daugelis sodininkų niekaip nenuleidžia rankų, bandydami jas užauginti, dengia, saugo nuo šalčio, tačiau tai ne mūsų kraštų augalas ir tai reiškia, kad didesnė tikimybė, kad visterijos nušals, nepražys, skurs“, – sako Lina.
Lina mini ir hortenzijas. Kai kurios jų rūšys auga lengvai ir greitai, o štai kitos pritampa ne visose Lietuvos zonose. Populiariausia hortenzija mūsų šalyje – šviesioji. Ji lengvai auga ir puikiai žydi. Kita rūšis – šluotelinės hortenzijos, turinčios kūgio formos žiedynus ir kiekvienais metais vis labiau populiarėjančios.
„Jos nereiklios, gerai augančios visoje Lietuvoje, o ir jų žiedai itin gražūs. Kitas reikalas su didžialapėmis hortenzijomis, kuriomis taip žavimės. Jų žiedynai dideli, ryškių spalvų, tačiau tam tikrose Lietuvos zonose, pavyzdžiui, rytinėje dalyje, tokios hortenzijos auga sunkiau“, – pastebi Lina.
„Pastarosioms reikia papildomos priežiūros dėl to, kad palyginti su šviesiosiomis ar šluotelinėmis, kurios žiedynus augina ant pirmamečių ūglių, didžialapės juos augina ant antramečių. Tad netgi nušalus šviesiųjų ar šluotelinių hortenzijų šakelėms, šios vis tiek sužydės, o štai jeigu nušals didžialapių hortenzijų šakos, vadinasi, nušals ir pumpurai, ir vienus metus žiedų neturėsime“, – sako Lina.
Ji pastebi, kad sezono metu dažnai galime pamatyti tokias didžialapes hortenzijas, kurios pardavinėjamos kaip augalas vieniems metais ir tėra vienkartinė investicija.
Ką auginti?
Lina Liubertaitė sako, kad turime pasirinkimą – arba renkamės lepius augalus, eksperimentuojame ir žinome, kad rizikuojame bei kruopščiau jais rūpinamės, arba auginame patikimus, laiko patikrintus augalus, kurie mūsų šalyje augs be didelio vargo ir nereiks jiems tarnauti.
„Eksperimentai tikrai nėra blogai, netgi priešingai – tai tam tikras azartas, didelė motyvacija užsiauginti tai, ko niekas kitas neaugino. O gal pavyks? Tai juk ir veda į priekį visus sodui, gėlynams ir daržams atsidavusius žmones“, – sako L.Liubertaitė ir priduria, kad turint kantrybės ir žinių, galima užsiauginti net pačius lepiausius augalus.
