Kaip juokauja Remigijus, jo profesinis kelias visą laiką buvo vingiuotas. „Nuo pat mažens domėjausi biologija ir toks buvo pagrindinis mano tikslas, tačiau dar mokykloje chemijos mokytoja labai įkalbinėjo stoti į mediciną. Ir nors pirmais metais įstoti nepavyko ir mokiausi biologijos, galiausiai viskas susiklostė taip, kad perėjau į odontologiją“, – karjeros pradžią prisimena R.Laurinčikas. Mokslai sekėsi gerai, o darbas patiko, tačiau augalų pasaulis jo vis tiek neapleido.
„Tikrai nesigailiu savo pasirinkimo – odontologijos, ir juo labai džiaugiuosi, tačiau norėjosi turėti galimybę atitrūkti nuo darbo, kuris yra labai intensyvus. Niekada nesusimąsčiau apie tai, tačiau kai dabar prisimenu, juk augalai mane lydėjo nuo vaikystės – močiutės augino ir gėles, ir įdomesnius augalus, mama turėjo daržą ir gėlyną, tad padėdavome su seserimi jai suktis darbuose. Tad augalai man nebuvo naujas dalykas, tik vaikystėje mes visi į lauko darbus žiūrime kitaip nei suaugę. Dabar gėlės tapo svarbia gyvenimo dalimi, net nusprendžiau įkurti ūkį“, – dalinasi pašnekovas.
