Kaip pasirūpinti savo augintiniu?
Veterinarijos gydytojų patarimai, kaip apsaugoti augintinius per karščius:
1. Kates galima apšlakstyti vėsiu vandeniu, maudyti vandens telkiniuose jų nerekomenduojama. Jei šunys mėgsta maudytis, juos galima atvėsinti upėje ar ežere. Jei tokios galimybės nėra, leiskite pabraidyti po vėsiu vandeniu pripildytą vonią.
2. Jei esate lauke, laiką su augintiniu leiskite pavėsyje, saulės kaitroje būkite kuo trumpiau. Esant poreikiui, gyvūną atvėsinti galite rūsyje ar kondicionuojamoje patalpoje.
3. Jokiu būdu nepalikite gyvūnų automobilyje atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse. Važiuojant į prekybos centrą gyvūną geriau palikite namuose.
4. Vasaros metu gyvūno išgeriamo vandens kiekio nenormuoti. Svarbu stengtis, kad vanduo visuomet būtų šviežias, švarus ir neįkaitęs. Vanduo negali būti ir šaltas kaip ledas – tada atsiranda grėsmė gyvūną peršaldyti.
5. Gyvūnų kailio patrumpinimas – dar viena puiki išeitis, norint palengvinti tiek šunų, tiek kačių dalią per karščius. Ypač tai aktualu ilgą ir tankų kailį turinčių gyvūnų šeimininkams. Plikai skusti nebūtina, tačiau patrumpinti ir praretinti rekomenduojama.
6. Jei gyvūną šeriate specialiu ėdalu, ir toliau sekite gamintojo nurodytas rekomendacijas. Vasarą gyvūnai gali norėti ėsti mažiau, dėl to nereiktų išsigąsti.
7. Vasarą gyvūnams iškyla grėsmė būti pamaitintiems iškylų metu. Dešrelės, šašlykai kepsniai su prieskoniais ir visi kiti žmonių pamėgti vasaros sezono patiekalai nėra pritaikyti gyvūnų skrandžiui. Gyvūnų organizme gali kilti infekcijų, pasireikšti kiti sveikatos sutrikimai.
8. Jei gyvūną ištiko šilumos smūgis, jį reikia susukti į sudrėkintą rankšluostį ar atvėsinti po šaltu dušu. Svarbu pamatuoti temperatūrą, kad be reikalo gyvūno nešaldytumėte. Jei pagalba nesuteikiama laiku ir temperatūra pasiekia daugiau nei 40 laipsnių, gyvūnas gali panirti į komą arba netgi nugaišti.
Nepamirškite ir gyvūnų ganyklose
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms.
Sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.
Esant karščiams, reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą ir pan. Mat džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą.
Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Reikėtų prisiminti, kad sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.
Karštomis vasaros dienomis patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių gyvūnų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, pavyzdžiui, šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.
Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti vandens. Svarbu sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio – tuo patartina užsiimti tik ryte arba vakare.
Reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių.
Karščių metu labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais – tiek laikomais ganyklose, tiek ir pastatuose. Ganyklose gyvūnus vargina ne tik karštis, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, – padidėjęs kenksmingų dujų (pavyzdžiui, amoniako) kiekis.
Buvo atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų šeimininkai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei nenukentėtų laikomi gyvūnai.
