Apie augantį žmonių sąmoningumą, norą prisidėti prie tvarumo iniciatyvų ir, anot Lietuvos Banko 2021 gegužės mėn. duomenų, pirmąjį šalyje tvariai investuojantį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“, kalbėjomės su UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadove Loreta Načajiene.
„Pastebėjome augantį savo klientų poreikį, kad jų investicijos ne tik generuotų grąžą ir užtikrintų finansiškai saugią senatvę, bet ir prisidėtų prie tvaresnės pasaulio ateities. Dėl to įkūrėme fondą, kurio investicijos atitiks aukštus aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (angl. Environmental, Social and Governance, – ESG) standartus, taip pat neįtrauks įmonių, kurios užsiima veikla, susijusia su neigiamu aplinkosaugos ar socialiniu poveikiu, tad daugiau šalies gyventojų galės prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – interviu 15min sakė L.Načajienė.
Pasak UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, naujasis fondas – būdas kiekvienam žmogui, priėmus vos vieną sprendimą, prisidėti prie tvarumo plėtros iki išeinant į pensiją.
– Kas Jums – akivaizdūs ženklai, kad žmonėms vis svarbiau ne tik investicijų grąža , siekiant užsitikrinti saugią senatvę, bet ir prisidėti prie tvaresnės pasaulio ateities?
– Ženklų toli ieškoti nereikia – sunku būtų nepastebėti, kad visuomenėje ieškoma įvairiausių būdų tvarumui skatinti ir įgyvendinti. Tai yra, žmonės stengiasi naudotis paslaugomis ir produktais, kurie ne tik patenkintų jų poreikius ar pagerintų gyvenimo kokybę, bet ir prisidėtų prie natūralių išteklių tausojimo, mažesnio toksinų naudojimo, lemtų mažesnį atliekų ir teršalų išmetimą į aplinką.
Pirmiausia žmonės imasi individualių gyvensenos įpročių keitimo, taip pat labai palankiai vertina dažnėjančias įvairaus masto tvarias verslų iniciatyvas, pavyzdžiui, plastiko maišelių atsisakymą prekybos centruose ir panašiai. Sveikintina, kad tvarumas persismelkia į daugelį gyvenimo sferų ir yra kur kas labiau holistinis – gauname vis daugiau klientų užklausų dėl tvarių investicijų, pastebime aktyvų domėjimąsi, kur investuojamos jų lėšos. Tai – ryškiausias ženklas, kad trečiosios pakopos pensijų fondas „Luminor tvari ateitis index“ yra reikalingas.
– Iki 100 proc. naujojo fondo investicijų bus tvarios. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad naujojo fondo lėšos bus pasyviai investuojamos į kolektyvinio investavimo subjektus ir biržoje prekiaujamus fondus, kurie atitinka ESG tvarumo kriterijus.
Investuodami į įmonių, turinčių aukštą ESG reitingą, akcijas, dalyviai gali prisidėti prie aplinką tausojančių, socialinės aplinkos, pagarbos žmogaus teisėms bei kitų tvarumo ir socialinio atsakingumo kriterijus atitinkančių veiklų puoselėjimo, taip sąmoningai nukreipdami joms vystyti reikalingą finansavimą.
– Į kokius sektorius naujasis pensijų fondas neinvestuos klientų lėšų, nors gal finansiškai būtų naudinga?
– „Luminor tvari ateitis index“ neinvestuos į ginklų, tabako, alkoholio, anglies ar branduolinę pramonę, azartinius lošimus, genetiškai modifikuotų produktų gamybą ir kitas neetiškomis laikomas veiklas, nepaisant to, kad jos potencialiai galėtų generuoti geresnę investicinę grąžą. Vis dėlto, svarbu pastebėti, kad investicijos į dalį šių sektorių, pavyzdžiui, anglies ir branduolinę pramonę, apskritai palaipsniui praranda savo patrauklumą ir jų investicinė grąža mažėja arba gaunama nauda yra labai trumpalaikė.
– Naujojo fondo lėšos bus „pasyviai investuojamos“. Kaip tai paprastai paaiškintumėte?
– „Luminor tvari ateitis index“ fondas yra pirmas pasyvia investavimo strategija paremtas UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų fondas. Investuojant pasyviai, siekiama rinkos vidurkiui artimos investicinės grąžos. Šiam fondui pasyvi valdymo strategija pasirinkta tam, kad užtikrintume tvaraus investavimo principus – nukreipdami lėšas į pasyviai valdomus fondus, kurie seka lyginamuosius indeksus, sudaromus laikantis tvarumo principų, sumažiname ekomanipuliavimo (angl. green washing) riziką.
Ši strategija turi ir kitą privalumą – pasyviai valdomi fondai pasižymi mažesnėmis administracinėmis išlaidomis, o tai lemia ir mažesnius valdymo mokesčius.
– Priminkite trumpai, kas dalyvauja trečios pakopos pensijų kaupimo fonde?
– Dalyvavimas trečios pakopos pensijų kaupimo fonde yra savanoriškas, o kaupimo suma visiškai priklauso nuo kaupiančiojo asmens noro įsitraukti – jis pats sprendžia, kiek pinigų ir kokiu periodiškumu jis nori skirti taupymui.
– Jei nuo mano atlyginimo yra išskaitoma lėšų dalis pensijai kaupti, aš dalyvauju trečiojoje pensijų kaupimo pakopoje ar ne?
– Jei iš atlyginimo išskaitoma lėšų dalis pensijai kaupti, gali būti, kad ji skiriama antrai pensijų kaupimo pakopai. Trečia ir antra pensijų kaupimo pakopos yra panašios tuo, kad kaupimas jose yra savanoriškas, tačiau antra pakopa pasižymi automatinio įtraukimo modeliu, t. y. dalyviai į ją automatiškai įtraukiami, nebent išreiškia norą joje nedalyvauti. Dalyvavimas trečioje pakopoje yra inicijuojamas paties asmens, norinčio pradėti kaupti.
– Kodėl turėtume papildomai taupyti senatvei ir pensiniam amžiui, „kurio galbūt net nesulauksim“?
– Daliai žmonių vis dar sudėtinga suvokti, kad bendra gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja – Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2020 m. (imtinai) duomenys rodo, kad 2020-aisiais Lietuvoje 65-erių sulaukę vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų. Gerėjant pragyvenimo lygiui ir vystantis naujoms medicinos technologijoms, tikėtina, jog lietuvių gyvenimo dalis pensijoje vis ilgės. Tad nors dabar pensija atrodo labai tolima, norint tuos porą dešimčių metų nugyventi patogiai, savo pensija reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.
Kad išėjus į pensiją nereikėtų radikaliai keisti kasdienės rutinos ir įpročių, žmogaus pensija turėtų sudaryti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų. Remiantis „Sodros“ 2020 m. (imtinai) prognozėmis, valstybės senatvės pensija sieks apie 30–40 proc. dabartinio asmens darbo užmokesčio. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, jog ši suma gali išaugti iki 40–50 proc. atlyginimo. Likusią dabartinio atlygio dalį galima bandyti užtikrinti investuojant trečios pakopos pensijų fonde.
– Kodėl geriau papildomai pensijai kaupti per naująjį fondą, o ne periodiškai atsidedant lėšų į sąskaitą banke ar indėlius?
– Laikant lėšas grąžos negeneruojančiose priemonėse, pavyzdžiui, banko sąskaitoje, dalis jų kasmet nuvertėja dėl infliacijos. Lietuvos banko 2021 m. birželio mėn. makroekonominėje prognozėje numatoma, kad infliacija šalyje šiemet sudarys 2,2 proc., tad maždaug tiek savo vertės praras banko sąskaitoje laikomi pinigai per šiuos metus. Tikėtina, kad investavimas pensijų fonduose jų dalyviams gali padėti užtikrinti teigiamus rezultatus ilguoju laikotarpiu, net ir įvertinus infliacijos įtaką, o tai ypač aktualu taupant ateičiai. Be abejo, investuojant į pensijų fondus, kaip ir į bet kurią kitą investicinę priemonę, reikia atsižvelgti į investavimo riziką. Tai yra, investicijų vertė bėgant laikui gali kilti ir kristi, o praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių ar geresnių rezultatų ir ateityje.
Kalbant apie tai, kuo trečios pakopos pensijų fondai yra geresnis pasirinkimas investicijoms į ateitį nei indėliai, verta pastebėti, kad investuojant į pensijų fondus jūsų lėšomis pasirūpina profesionalus fondo valdytojas, parenkantis finansines priemones, geriausiai atitinkančias investavimo strategiją, įvertindamas galimas rizikas bei tikėtiną grąžą.
– Kokiems žmonėms „Luminor tvari ateitis index“ pensijų fonas būtų tinkamiausias ir kodėl?
– Pensijų fondo investavimo strategija remiasi prielaida, kad jo dalyviams yra prieinamas santykinai ilgas investavimo periodas – t.y. 15 ir daugiau metų, todėl pagal fondo investavimo rizikos profilį jis būtų tinkamesnis didesne tolerancija galimiems nepalankiems rinkos vertės svyravimams pasižymintiems dalyviams.
– Kam patartumėte atsargiau vertinti galimybes taupyti senatvėje pasinaudojant naujuoju fondu?
– Pagal fondo investavimo rizikos profilį jis nerekomenduojamas asmenims, kurie kaupti galės mažiau negu 7–10 metų, konservatyvesniems ir mažiau rizikos prisiimti galintiems dalyviams arba lėšos jame turėtų sudaryti tik labai ribotą jų investuojamų lėšų dalį.
Svarbu! Kaupdamas pensijų fonduose, patiri investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavai. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Artėjant pensiniam amžiui vertėtų rinktis konservatyvesnius pensijų fondus. „Luminor investicijų valdymas“ investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdamas sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažink su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo UAB „Luminor investicijų valdymas“, įm. k. 226299280.
