„Veją sėti tinka iki rugsėjo vidurio – sėkla spėja išdygti, įsišaknyti, o sudygęs augalas – peržiemoti. Sėjant vėliau, augalas nespės pasiruošti žiemai, tad po žiemos veja gali atrodyti prastai“, – sako T.Gurskas.
Kaip paruošti sklypą vejai?
Pirmiausia reikia įvertinti, kokį gruntą turite, ar jis tinkamas. Labiausiai vejai tinka vidutinio sunkumo priesmėlis arba lengvas priemolis. Jeigu tokio grunto trūksta, jo vertėtų atsivežti. „Noriu įspėti, kad juodas dirvožemis (ar juodžemis), kuris atrodo gražiai, nėra tinkamas vejai – augalinis gruntas turėtų būti rudas. Tad viena didžiausių klaidų ir yra – netinkamas dirvožemis“, – pastebi specialistas.
Jis prideda, kad atsivežtame grunte neturi būti akmenėlių, kelmų ar šukių, stiklų, kitų augalinių liekanų, šaknų – ypač varpučio ar garšvos, kuriuos išnaikinti vėliau būna labai sunku. Tokio dirvožemio reikėtų atsivežti tiek, kad sklypą pakeltumėte 10–15 cm.
Kai gruntą paskleidžiame, per jį nepatariama važinėti su sunkiasvore technika, nes gruntas perspaudžiamas ir augalo šaknys pradės dusti. Gruntą reikia išlyginti kastuvu ir grėbliu ir, jeigu randame kokių nors priemaišų – akmenų, šakų, šaknų, viską pašalinti.
„Labai svarbu suformuoti nuolydį nuo namo, nuo takų, įvažiavimo, kad namas būtų sausas. Tolimesnis darbas – augalinio grunto lyginimas. Tam galite pasidaryti įrankį, pavyzdžiui, imti lentą ir pritvirtini rankeną. Kitas variantas – kopėčios. Uždėkite ant jų nedidelį svorį ir taip jas tempdami išlyginsite iškart didelį plotą“, – pastebi specialistas.
Taip išlyginus ateina eilė volui, kad vienodai suspaustume augalinį gruntą. Geriau rinktis volą užpildytą ne vandeniu, o smėliu. Pakartoti sklypo lyginimą grėbliu, lenta / kopėčiomis ir volu reikėtų mažiausiai tris kartus skersai ir išilgai sklypo.
T.Gurskas pabrėžia, kad išlyginus sklypą šiais įrankiais, vaikščiojant kojos neturėtų klimpti daugiau kaip 3–4 mm, kitu atveju rekomenduojama minėtus darbus pakartoti.
Kokie sėjos būdai populiariausi
Prieš sėją gruntą reikėtų sušiaušti, supurenti su grėbliu ir tada berti sėklas. Vienam arui reikia apie 2,5–3 kg sėklų. Jas reikia barstyti išilgai ir statmenai, kad jos pasiskirstytų kuo lygiau. Idealu, jeigu turite specialias sėjamąsias, kurios beria sėklas, o iš paskos važiuojantis sietelinis volas jas įspaudžia į purų dirvožemį.
„Sėkla turi kietai atsigulti ir minkštai užsikloti, tada sudygs gerai ir turėsime gražų lauką. Jeigu manote, kad sėklas išbarstėte netolygiai, galite lengvai pereiti per gruntą su vėduokliniu grėbliu ir supurenti žemę. Beje, tuo pačiu metu galite ir patręšti veją – tam idealiai tiks pavasarinės trąšos, kuriose yra naudingų medžiagų vejai“, – sako specialistas ir priduria, kad, jei nepatręšėte vejos ją sėdami, tai galėsite padaryti pirmą kartą veją nupjovę.
Pasėjus vėją, patariama lauką užtiesti balta agroplėvelė, nes ji padės išvengti, kad sėklos nebūtų išplautos, išpūstos ar sulestos. Užtieskite, prispauskite ir palikite. Tinka užmulčiuoti veją plonu sluoksniu sijotų durpių, nupjauta žole ar smėliu. Laistyti reikia po 5–7 minutes ryte ir vakare kas 2–3 valandas, o dieną – maždaug kas valandą. Naktį nelaistome. Tokiu būdu prižiūrima veja pradės dygti labai greitai ir sužaliuos.
„Yra ir dar kiti vejos sėjimo būdai, pavyzdžiui, hidrosėja. Šiuo atveju specialiame aparate sėklos sumaišomos su vandeniu, dažais, klijais, trąšomis ir išpurškiamos, kad priliptų prie dirvos paviršiaus. Šis būdas idealiai tinka šlaitams, įvairioms pakelėms, kur yra didelė rizika, kad sėklos bus nuplautos ar išpūstos“, – sako T.Gurskas.
Dar vienas būdas – austinė veja. „Sėklos yra patalpintos specialiame audinyje su trąšomis, geliu, sulaikančiu drėgmę. Tokia veja taip pat gana greitai ir tolygiai sudygsta, yra paprastai pritvirtinama, o pats darbas atliekamas greitai“, – pastebi agronomas.
Greičiausiu būdu džiaugtis veja jis vadina ruloninę veją. „Tokia veja vis labiau populiarėja. Auginta veja kartu su velėna specialiu aparatu nupjaunama, susukama į rulonus ir norimame sklype išvyniojama. Svarbu žinoti, kad tokiai vejai ruošdami vietą, gruntą turime pasiruošti 2–3 cm žemiau. Tai greičiausias būdas džiaugtis veja, nes tokia mažiausiai nukenčia nuo lietaus ar vėjo, greitai priauga ir prigyja. Tiesa, reikia mokėti tokią sudėti tinkamai, kad nebūtų tarpų ir pan.“, – pastebi specialistas.
Po ruloninės vejos sudėjimo labai svarbu ją gausiai sulieti, kad ji kuo geriau priaugtų ir prigytų.
Kada pjauti veją ir kokias sėklas rinktis?
„Reikėtų rinktis vieną sėklų mišinį, jų nemaišyti tarpusavyje, kad vėliau veja nemarguotų. Tačiau, jeigu vejoje yra šešėlių, toms vietoms reikėtų rinktis papildomai tokias vejos sėklas, kurios tinkamos auginti šešėlyje, o saulėtoms – tinkamas saulėtose. Sportinės vejos sėti nerekomenduočiau, nes tokią pjauti reikės labai dažnai – per dvi savaites bent tris kartus. Rinkdamiesi vejos mišinį atkreipkite dėmesį, kad šakniastiebinių ir kuokštinių raudonųjų eraičinų būtų apie 60–70 proc., nes jie puikiai žiemoja ir gerai auga“, – sako T.Gurskas.
Kai sėjame veją, pirmą kartą jai reikėtų leisti augti iki 10–12 cm ir tik tada pjauti. Pirmą kartą pjauti patariama aukščiau – paliekant 6 cm aukštį, po dar kokių penkių dienų – 4 cm, dar po savaitės – iki 3 cm. „Labai svarbu pirmą pjovimą atlikti su labai aštria žoliapjove ir pjaunamą žolę surinkti. Daugelis žmonių baiminasi dėl piktžolių vejoje, tačiau jos dažniausiai yra vienmetės ir nepakenčia, kai veja pjaunama. Tad reguliariai pjaunant, jos paprasčiausiai išnyks“, – sako specialistas.
Kaip atauginti veją ir kaip pasiruošti rudeniui?
Dažnai net ir gražiausioje pievelėje gali atsirasti išplikusių plotų. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasakoja T.Gurskas, išplikusius plotus galime atsėti – reikia papurenti žemę grėbliu, pasėti vejos sėklas ir pamulčiuoti – pievelė atsigaus.
„Tiesa, būtina išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Jeigu tai mechaninės priežastys, pavyzdžiui, ištrypta, atauginti veją nesunku, tačiau kai kada žalos pridaryti gali grambuoliai, vejos pertręšimas ir pan. Tad visais atvejais ieškokite priežasties ir ją pašalinkite“, – sako specialistas.
Šiuo metu iki rugsėjo vidurio jis pataria veją ir toliau tręšti vasarinėmis, daug azoto turinčiomis trąšomis. Po rugsėjo vidurio azoto kiekį reikėtų mažinti – jo gali liki iki 15 proc.
„Rekomenduoju tręšti kas mėnesį – tai padės vejai gerai peržiemoti. Taip pat nelaikykite ant vejos nukritusių vaisių, uogų, lapų ir pan., nes tos vietos išplinka. O kai atvės orai, veją pjaukite šiek tiek žemiau – 3–4 cm“, – pataria specialistas.
