Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?

Kiekvienas individualaus namo savininkas žino, kas yra vejos ir gėlynų laistymas ir kokios problemos kyla vasaromis, kurios vis karštesnės ir vis dažniau „išdegina“ veją. Įsirengti veją nesunku net neturint jokios patirties, tačiau, kad veja išsaugotų savo grožį ir žalumą, akių nebadytų išdžiūvę ar net pliki plotai, ją reikia nuolat laistyti. Geriausia, kai šį darbą atlieka automatinė laistymo sistema.
Automatinė laistymo sistema.
Automatinė laistymo sistema. / Getty Images nuotr.

Automatinės laistymo sistemos privalumai akivaizdūs

Individualių namų savininkai į klausimą „kodėl neįsirengiate automatinio laistymo sistemos?“ dažnai atsako taip pat: tai labai brangu; įrengti jau žaliuojančioje vejoje – sudėtinga; man ir taip gerai.

Tačiau net standartinio, 6 arų sklypo vejos laistymas paprastuoju būdu užima nemažai laiko: prie žarnos prijungiamas besisukantis ar svyruojantis purkštukas, laistantis tik tam tikrą plotą (ne tik veją, bet ir dažnai ten kur nereikia – trinkeles, namo sieną, tvorą), kas kažkiek laiko turi būti perkeltas į kitą vietą. Perkelti dažnai pamirštama, todėl kažkuri vejos dalis gauna per daug vandens, o kažkuri per mažai, be to stipresni vėjo gūsiai vandenį neša ten kur nori.

Žmonės statosi A++ klasės namus, džiaugiasi, kad jie energetiškai efektyvūs, tvarūs, tačiau kieme visiškai neracionaliai ir netaupiai eikvoja vandenį – vieną brangiausių žmonijos išteklių.

Automatinė laistymo sistema nėra nei brangi, nei sudėtinga. Jos privalumai – akivaizdūs: ši sistema vienu metu laisto visą plotą, laisto tik ten kur reikia, o išmaniosios laistymo sistemos laisto tik tada kai reikia. Automatinio laistymo sistema viską daro pati, ant vejos nesimėto laistymo žarnos, purkštukai.

Dauguma prie žarnų prijungiamų purkštukų vandens srautą šauna į didesnį aukštį, kad apimtų didesnį plotą. Automatinės laistymo sistemos purkštukai vandenį purškia prie žemės paviršiaus, nes jų daug, vienam purkštukui nebūtina apimti kuo daugiau ploto.

Taigi patogiausias, racionaliausias ir taupiausias (įvertinkite ir savo laiką!) pasirinkimas – tinkamai suprojektuota automatinė laistymo sistema. Ją įsirengiant galima ir sutaupyti, ir išleisti daugiau nei planuota. Norint išvengti pernelyg didelių ir nepagrįstų išlaidų, tereikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Getty Images nuotr./Automatinė laistymo sistema.
Getty Images nuotr./Automatinė laistymo sistema.

Aiški apželdinimo plano vizija padeda sutaupyti

Paprastai įvykiai klostosi taip: pastatomas namas, sklypas apjuosiamas tvora, gyventojai įsikelia, belieka sutvarkyti ir apželdinti kiemą. Ar jau laikas įsirengti automatinę laistymo sistemą? Tikrai ne, jei neturite vizijos kas ir kaip atrodys kieme, kur žaliuos veja, kur bus gėlynai ir pan. Kai neturint vizijos sumontuojama automatinė laistymo sistema, vėliau augalai sodinami siekiant juos priderinti prie laistymo sistemos. Galima sakyti – vežimas statomas prieš arklį.

Gana greitai išaiškėja, kad toks principas visiškai neparankus, nes kiemo erdvė formuojama ne taip kaip norėta, netenkina jos turinys, išraiškos priemonės ir spalvos. Tada pasirenkamas kitas žingsnis: keisti laistymo sistemą, perkelti purkštukus į kitą vietą, galbūt vienus purkštukus keisti galingesniais, o kitų atsisakyti. Tokia rekonstrukcija – papildomos laiko sąnaudos bei papildomos išlaidos.

Žymiai taupesnis ir racionalesnis būdas – parengti apželdinimo planą, numatyti želdynus, veją ir tuomet pagal šią situaciją susiplanuoti laistymo sistemą.

Žinoma, pirminis apželdinimo planas gali ir netenkinti, be to, nemažai žmonių nesinaudoja apželdinimo specialistų paslaugomis, patys sodina augalus, vėliau juos perkelia, ieško geriausių, akis džiuginančių sprendimų. Tokiais atvejais rekomenduojama kiek palaukti ir automatinę laistymo sistemą įsirengti tada, kai jau ryškės tikrieji vejos ir želdynų kontūrai.

Įsitikinimas, kad sudėtinga įrengti automatinę laistymo sistemą jau žaliuojančioje vejoje – klaidingas.

Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.
Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.

Vandens šaltinio įtaka laistymo sistemos kainai

Automatinės laistymo sistemos darbui ir konfigūracijai didelę įtaką turi ir vandens šaltinis, ypač du jo parametrai: slėgis ir debitas. Individualiuose namuose vandens šaltiniai skiriasi: vieni naudoja gręžinių vandenį, kiti miesto tinklų, kiti laistymui vandeni ima iš lietaus vandens rezervuaro ar tvenkinio.

Net jei vanduo tiekiamas miesto vandentiekiu, skirtinguose rajonuose slėgis gali labai skirtis. Kuo našesnis vandens šaltinis, tuo mažiau reikia atskirų laistymo sistemos zonų, vadinasi mažiau el. vožtuvų, ventilių, tada ir sistemos sąmata yra mažesnė.

Jeigu vandens šaltinis yra mažiau našus nei buvo numatyta laistymo sistemai, tada sumontuota sistema veikia netinkamai: neiššoka visi purkštukai, jų purškiamas vandens srautas neaprėpia visų plotų. Dažniausiai tokiais atvejais laistymo sistemą reikia perdaryti, o tai vėl reikalauja laiko ir lėšų.

Vandens šaltinio įvertinimo svarbą dažnai ignoruoja nepatyrę laistymo sistemų montuotojai, tikėdamiesi, kad viską pavyks atlikti bandymų ir klaidų keliu. Bet juk vandens šaltinio įvertinimas nėra sudėtingas – atlikus kelis paprastus veiksmus galima sutaupyti daug nervų, pinigų ir laiko. Tai užtruks keliolika minučių, o žinodami vandens tiekimo galimybes išvengsite brangiai kainuojančių klaidų.

Vandens slėgį ir debitą rekomenduojama matuoti anksti ryte arba vėlai vakare, nes dienos metu, ypač vasarą, kai vandenį naudoja daug žmonių, tiek slėgis, tiek debitas gali būti mažesni ir matavimai neparodys realios situacijos. Slėgis matuojamas prie čiaupo prisuktu manometru.

Matavimo metu būtinai reikia atsukti dar 2 ar 3 čiaupus tam, kad būtų pamatuotas dinaminis slėgis. Jeigu vandens šaltinis yra miesto vandentiekis, informaciją galima sužinoti iš vandentiekį aptarnaujančios tarnybos.

Debitą pamatuoti irgi nesunku: vienas variantas – išmatuoti, per kiek laiko, visiškai atsukus čiaupą pripildysime atitinkamo tūrio, pavyzdžiui, 10 l talpą; kitas variantas – užsirašyti vandens skaitiklio parodymus, visiškai atsukti čiaupą 5 minutėms ir vėl užsirašyti skaitiklio parodymus. Atlikus šiuos veiksmus, belieka pasitelkti elementarią aritmetiką ir apskaičiuoti debitą kubiniais metrais per valandą.

Plačiau apie tai galima pasiskaityti šiame svetainės laistymoiranga.lt puslapyje.

Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.
Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.

Automatinio laistymo įrangos pasirinkimas

Kaip ir kitose srityse, taip ir kalbant apie automatinį laistymą, visada galima rasti pigiausią ir brangiausią variantą. Pigiausias gali kelti nemažai galvos skausmo, vėliau teks keisti sistemos elementus, o tai vėl laiko sąnaudos, papildomos išlaidos. Brangiausia įranga – gerokai didesnės išlaidos, todėl racionaliausia ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio, neprisirišti prie vieno prekinio ženklo, o derinant juos tarpusavyje išnaudoti kiekvieno turimus privalumus.

Kaip ir bet kokioje srityje, taip ir automatinio laistymo sistemų gamintojai yra pasiekę skirtingų rezultatų: vieni gamintojai siūlo geresnes valdymo sistemas (valdiklius, el. vožtuvus, įvairios paskirties jutiklius), kiti gamina gerus purkštukus – vieną svarbiausių automatinės laistymo sistemos elementų.

Šiais laikais daugelis gamintojų laikosi tarptautinių standartų, todėl beveik visų gamintojų įrangą įmanoma derinti tarpusavyje bei sukomplektuoti maksimaliai efektyviai veikiančią laistymo sistemą ir netgi sutaupyti.

Sutaupyti galima ir renkantis laistymo sistemos automatizavimo lygį, kuris gali būti labai skirtingas. Paprasčiausiais variantas – jokios automatikos: atsukote čiaupą, palaistėte, užsukote. Bet tai ne geriausias variantas – jei jūsų kelias dienas nėra namuose, laistymo sistema irgi nedirba. Tokios sistemos net nepavadinsi automatine.

Kitas, gana paprastas variantas – vandenį paleidžiantis ir sustabdantis laikmatis. Renkantis sudėtingesnį automatinį valdiklį, vėl gi, galima žiūrėti kaip sutaupyti: kad sistema nepradėtų laistyti kada nereikia (pvz. lyjant), prie valdiklio galima prijungti dirvožemio drėgmę matuojantį jutiklį, arba lietaus jutiklį, arba fiksuojantį saulės šviesos intensyvumą.

Kalbant apie aukščiausią automatinio laistymo kokybę, geriausias pasirinkimas – išmanusis laistymo sistemos valdymas. Tokia laistymo sistemų automatika laisto tik tada kai reikia ir tiek kiek reikia, ji jungiasi prie interneto, gali gauti duomenis arčiausiai jūsų namų esančios meteorologinės stoties, juos apdoroti ir parinkti atitinkamą laistymo režimą. Išmanusis valdiklis gali sekti vandens suvartojimą ir informuoti, kad kažkur sistema užsikimšo ar atvirkščiai – tapo nesandari.

Taigi automatinę laistymo sistemą sudaro daug komponentų ir jei jums vis dar kyla klausimų dėl jų paskirties, reikalingumo, jei norite sužinoti preliminarią kainą arba gauti konkretų laistymo sistemos pasiūlymą užsukite į šį laistymoiranga.lt puslapį.

Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.
Gamintojo nuotr./Laistymo sistemos montavimas.

Laistymo sistemos montavimas: ar būtina ieškoti montuotojų?

Automatinėje laistymo sistemoje nieko sudėtingo nėra – kiekvienas be vargo pats gali per savaitgalį sumontuoti tokią sistemą ir tame yra begalė privalumų:

  • nereikia ilgai laukti montavimo specialistų sezono metu;
  • sumontavę gerai žinosite kur pakloti vamzdžiai, kur yra jungtys, tad sistemą bus lengva prižiūrėti, o jei kada prireiks ir modernizuoti;
  • sutaupoma beveik pusė laistymo sistemos sumos.

Nemanykite, kad įsigiję laistymo sistemą ir sumąstę gerokai sutaupyti patys montuodami, būsite palikti „ant ledo“. Laistymo sistemų tiekėjai paprastai rūpinasi savo klientais, pavyzdžiui bendrovė „Maidina“ įsigijusiems laistymo sistemą, ne tik nemokamai paruošia projektą, tačiau ir prideda išsamią sistemos montavimo instrukciją.

Dalis darbo neretai gali būti jau atlikta – prisuktos jungtys, valdymo vožtuvai ir pan. Dažnai telieka supjaustyti tinkamo ilgio vamzdžius, sudėti purkštukus į jiems skirtas vietas ir viską sujungti bei pajungti prie vandens šaltinio.

Atsukus vandenį labai svarbu patikrinti kaip sistema veikia: ar visi plotai laistomi, ar tinkamai dirba purkštukai, ar tinkamas jų išdėstymas, ar jungtys sandarios, nepraleidžia vandens. Jei viskas gerai, belieka paskutinis žingsnis: paslėpti vamzdžius žemėje.

Kalbant apie kasimo darbus, galimi du variantai:

  • iškasate tranšėjas iš karto, pagal projektą;
  • surenkate laistymo sistemą ant žemės ir pagal ją kasate tranšėjas.

Pirmuoju atveju, greičiausiai teks papildomai kasinėti, nes žemės darbai, kaip ir sklypo matavimai nepasižymi dideliu tikslumu, antruoju atveju, viskas bus savo vietose.

Laistymo sistemai reikalingų tranšėjų kasimas gali būti atliekamas dviem būdais: kastuvu ir specialia siaurų tranšėjų kasimo įranga, kurią galima išsinuomoti. Nuomojant įrangą teks mokėti už nuomą, tačiau sutaupysite daug laiko, o laikas – irgi pinigai.

Be to, naudojant įrangą, tranšėjos gaunasi lygios, tokio pločio ir gylio kokio reikia. Jei laistymo sistema įrengiama jau esamoje vejoje, galima panaudoti ir specialų velėnos atvertimo aparatą, tačiau dažniausiai purkštukai išdėstomi vejos pakraščiuose, tad šis aparatas nėra būtinas.

Ar dar vis dvejojate dėl automatinės laistymo sistemos? Turbūt jau supratote, kad tai nei sudėtinga, nei labai brangu. Tereikia tik užsiimti ir viskas greitai bus įrengta. Na, o pradėti galima nuo žinių apie preliminarią kainą ir konkrečių jums tinkančių pasiūlymų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais