Greitojo skaitymo lektorius Aivaras Pranarauskas, ne kartą skaitęs paskaitas šia tema, sako, kad atminčiai reikia duoti atsakomybės, kuo dažniau ją įdarbinti. Nes atmintis – kaip mažas vaikas. Jai patinka žaisti ir užsiimti linksmais dalykais.
– Gal ir retai susimąstome, kokią funkciją mūsų gyvenime atlieka atmintis, kodėl ji svarbi? Kodėl svarbu treniruoti atmintį? Kokia iš to nauda?
– Kiekviena situacija, kai pamirštame daiktą, žmogaus vardą, adresą ar kitą informaciją, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Tad gera atmintis, pirmiausia, mums leidžia sutaupyti laiko ir nervų. Atminties lavinimas naudingiausias besimokantiems žmonėms, o kitiems tai gali būti viena iš smegenų mankštos formų, padedančių išlaikyti protinį darbingumą.
Labiausiai nustebinęs dalykas, susijęs su atmintimi, yra tai, kad jos efektyvumas iš dalies priklauso nuo mūsų vidinių įsitikinimų. Jei žmogus apie save galvoja, kad yra iš tų, kurie viską pamiršta, tai visada ir pamirš. Jei galvos, kad jo atmintis prasta, tada ji tikrai bus prastesnė negu galėtų būti.
Atminties treniravimas leidžia pasiekti pirmuosius pozityvius rezultatus ir įrodyti sau, kad galima įsiminti informaciją ir kartais netgi geriau už kitus. Tai pakeičia žmogaus įsitikinimus į pozityvesnius, jis drąsiau ir aktyviau stengiasi įsiminti, o pastangos visada duoda geresnius rezultatus.
Antras nustebinęs faktas, kad atminties lavinimas turi šalutinį poveikį. Tai – pagerėjęs humoro jausmas. Beveik visos atminties lavinimo užduotys gerina kūrybingumą ir žmogus išmoksta susieti net iš pirmo žvilgsnio sunkiai sujungiamus dalykus. Tad bendraujant yra daug lengviau kokią nors situaciją pamatyti kitokiu kampu, o tai ir yra pradžia juokingai frazei ar istorijai atsirasti.
– Kaip atmintis susijusi su amžiumi? Tiesa, kad kuo esame vyresni – tuo blogiau atsimename?
– Su amžiumi mažėja mūsų veiklų įvairovė, mažiau mokomės naujų dalykų, mažiau kuriame naujų neuroninių jungčių ir sparčiau silpnėja jau turimos. Jei grojate kokiu nors muzikos instrumentu, užtenka keletą mėnesių nepagroti ir viskas prisimiršta.
Tačiau amžius nėra pagrindinė priežastis. Tarp jaunimo taip pat yra daug žmonių, kuriems sunku atsiminti kelių posmelių eilėraštį. Kiekvienas gali prisiminti save šeštoje klasėje ir ar buvo lengva išmokti tuos kelis posmus. Įsiminimo kokybei taip pat svarbu ir gebėjimas susikaupti. Žmogus, mokantis susikaupti ir disciplinuotai dirbti, visada įsimins geriau nei nemokantis to padaryti.
– Ar tiesa, kad vienas žmogus turi geresnę regimąją, kitas – girdimąją atmintį? Kodėl žmonių atmintis taip skiriasi ir nuo ko tai priklauso? Kodėl vienas informaciją įsimena lengviau, o kitam prireikia tarsi įkopti į kalną?
– Taip, pagal atminties tipą žmonės yra skirstomi į vizualus, audialus ir kinestetikus. Nors žmogus turi visus tris atminties tipus, kažkuris vienas labiau dominuoja nuo gimimo.
Patirtys ir įvairios situacijos taip pat gali nulemti, kad žmogus vizualas išlavina girdimąją atmintį, jei, pavyzdžiui, daug laiko darbe praleidžia kalbėdamas telefonu ir turi prisiminti pokalbio detales. Įsiminimo kokybė gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: nuo gebėjimo susikoncentruoti, emocinio intelekto, nes, pavyzdžiui, jautriai į aplinką reaguojančiam žmogui daug sunkiau susikaupti ir atlikti intelekto ir įsiminimo reikalaujančią užduotį.
Pagal atminties tipą žmonės yra skirstomi į vizualus, audialus ir kinestetikus.
Gali lemti ir fizinis nuovargis. Visgi darant užduotis per seminarus, pasimato, kad skirtumai tarp žmonių gebėjimo įsiminti nėra jau tokie dideli. Pavyzdžiui, išvardinus 15 skirtingų daiktų sąrašą vidutiniškai dalyviai prisimena apie 6–7 daiktus. Beveik niekada nebūna taip, kad vienas dalyvis prisimintų tik 2 daiktus, o kitas visus 15, tad mūsų įgūdžiai šioje srityje gan panašūs.
– Visi esame girdėję apie ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį. O kaip atmintis pasirenka savo vietą: į kurį stalčių jai nugulti?
– Mes per dieną gauname didžiulius kiekius informacijos ir smegenims yra didelis darbas ją surūšiuoti nusprendžiant, ką prisiminti, o ką – pamiršti.
Į ilgalaikę atmintį keliauja tai, kam mes teikiame didesnę reikšmę, kas mums yra svarbu. Tarkime, tikras melomanas visada prisimins šimtus jam patinkančių muzikos albumų pavadinimų, jų išleidimo datas ir net albumų dainas, bet gali neprisiminti vakar skaityto straipsnio pavadinimo.
Antras veiksnys yra emocinis įspūdis. Įvykiai ir temos, į kuriuos reaguojame emociškai stipriai, mums įsimena gerokai lengviau.
Trečias veiksnys – pakartojimo dažnumas. Tyrimais įrodyta, jog norint ką nors įsiminti ilgam laikui, reikia pakartoti bent 5 kartus kelias dienas.
– Ar daug neišnaudotų rezervų turi mūsų atmintis? Apskritai, ar yra kokios nors ribos, kiek žmogus gali atsiminti?
– Atminties lavinimo čempionatai parodo, jog ribų nėra. Pasaulio Guinnesso rekordas priklauso Lu Chao už 67 890 skaičių įsiminimą (π skaitmenys po kablelio). Arba kortų kaladės įsiminimo ir atkartojimo rekordas yra 14 sekundžių. Ir nors tai atrodytų neįtikėtina, tačiau išmokti įsiminti visą kortų kaladę ir ją atkartoti be klaidų galima beveik per gerą pusdienį.
– Jūs teigiate: mes dažnai sakome, kad mūsų atmintis yra prasta. Jei taip ir sakysime, mūsų atmintis ir nesistengs mums efektyviai tarnauti. Duokite jai atsakomybės, kuo dažniau įdarbinkite. Atmintis yra kaip mažas vaikas. Jai patinka žaisti, užsiimti linksmais dalykais. Kaip galėtume natūraliai lavinti atmintį? Turiu galvoje ne specialiai tam skirtus pratimus, tačiau kasdienybę. Tarkim, einu pasiimti siuntos į paštomatą, ir bandau prisiminti kodą, o ne rinkti po skaičių žiūrėdama į jį telefono ekrane. Mokytis kalbos ar plėsti jau išmoktos kalbos žodyną? Kur dar galima įdarbinti atmintį?
– Užsienio kalbos žodžių išmokimas yra viena dažnesnių priežasčių, skatinanti susidomėti atminties lavinimu. Tačiau yra ir kitų smagių būdų lavinti atmintį ir gauti šiek tiek naudos.
Jei žaisdami pokerį ar kitus kortų žaidimus prisiminsite, kurios kortos jau iškrito, priimsite tikrai geresnius žaidimo sprendimus. Taip pat kiekvienam pažįstama situacija, kai nori papasakoti draugui anekdotą, išgirstą prieš kelias dienas, bet jis iš atminties jau būna išgaravęs. Pavyzdžiui, naudojant kelionių metodą, galima įsiminti šimtus anekdotų (kelionių metodas atsiradęs dar senovės Graikijoje. „Odisėjos“ pagrindinis veikėjas keliaudamas patiria daug nuotykių. Visus juos įsiminti labai sunku, bet jeigu tiksliai žinotume maršrutą, kuriuo keliavo Odisėjas, vaizduotėje lengvai atkurtume ir konkrečiose maršruto vietose vykusius dalykus – aut. pastaba).
Mokiniams ar studentams regimosios atminties lavinimas gali padėti prisiminti chemijos ar fizikos formules, taip pat lengviau išmokti eilėraščius ar atpasakojimus, istorines datas.
– Ar mūsų atminčiai kiša koją ir išmanėjantis pasaulis – vairuodami neįsimename kelio, nes veda GPS, telefono numeriai yra pačiame telefone ir jų taip pat nebereikia prisiminti?
– Kiša koją tai, kad mes atliekame daug darbų vienu metu ir šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos, silpnėja mūsų gebėjimas be blaškymosi susikaupti keletui valandų į vieną darbą. Išmanieji telefonai būtent tai ir gundo daryti: ir pasitikriname paštą, ir paskaitome naujienas, ir mokėjimo pavedimą padarome.
Nėra tikslo įsiminti tai, ką gali įsiminti mobilusis telefonas. Tam ir naudojame technologijas, kad jos mums palengvintų gyvenimą. Tačiau nepaisant to, kiek jomis naudosimės, gyvenime bus situacijų, kuriose reikės atsiminti tai, ko nemoka išmanieji įrenginiai.
– Jūs sakote, kad atmintis veikia asociacijų principu. Ar galite papasakoti plačiau?
– Kai reikia draugui papasakoti apie knygą, kurią skaitėte, gana lengvai prisiminsite keletą patikusių knygos vietų. Jas pasakodami, atsiminsite dar keletą knygos vietų ir taip toliau. Taigi šis atsiminimas yra asociatyvinis, kai prisiminus kažkurią vietą ar veikėjo poelgį, jis asociatyviai ves vėl link ko nors kitko. Liaudiškai tariant, norint prisiminti, iš pradžių reikia už ko nors užsikabinti, būtent po šio pirmojo užsikabinimo mes prisimename daugiau papildomų detalių.
Kai reikia draugui papasakoti apie knygą, kurią skaitėte, gana lengvai prisiminsite keletą patikusių knygos vietų.
Lavinant atmintį asociacijos naudojamos sistemiškai, kad būtų ne vienas kabliukas, padedantis prisiminti knygos turinį, bet tų kabliukų mes galime sukurti, kiek tik norime, pavyzdžiui, po vieną kiekvienam knygos skyriui.
Greitojo skaitymo seminare skaitydami knygą, turinčią 20 skyrių, mes kiekvienam iš jų sugalvojame po geriausiai tą skyrių apibūdinantį žodį, padarome tų žodžių sąrašą ir kūrybingai vaizduotėje juos susiejame tarpusavyje. Jei norime įsiminti dar detaliau ir išsikeliame tikslą iš kiekvieno skyriaus įsiminti mažiausiai tris idėjas, vadinasi, bendrai turėsime 60 žodžių sąrašą, kurį reikės įsiminti.
– Pratimų, kaip treniruoti atmintį, yra ne vienas. Galbūt pasidalintumėte bent vienu?
– Regimajai atminčiai lavinti galite pasiimti laikraštį ar žurnalą. Perverskite ramiai 15–20 puslapių, stengdamiesi įsidėmėti visas iliustracijas, nuotraukas, netgi reklamas. Tada pasiimkite popieriaus lapą ir bandykite surašyti, ką atsimenate. Tikėtina, jog surašysite apie 10–15 dalykų, pavardžių, prekės ženklų. Tada greitai perverskite vėl tuos pačius puslapius, užverskite, papildykite sąrašą. Galima ir trečią kartą peržvelgti, tačiau tai turite padaryti dar greičiau nei antrąjį kartą, jūsų sąrašas vėl pasipildys.
Kiekvieną kartą rašydami sąrašą galvojate, kad jau nieko daugiau neprisiminsite ir kyla pagunda pakartotinai peržvelgti, bet dar duokite sau minutę. Net jei ir nepapildysite sąrašo, bet būtent šios minutės laikas ir duoda pačią didžiausią naudą.
Kaip kultūrizme didžiausią naudą duoda svorio kėlimas, kai jau atrodo, kad visos jėgos išnaudotos, taip lavinant atmintį didžiausią naudą duoda ta papildoma minutė, kai atrodo, kad į sąrašą surašyta viskas, ką pameni.
