Artėjančių švenčių proga nutarėme, kad besibaigiant šiems ne itin lengviems koronaviruso pandemijos paženklintiems metams, kurie verslo sektoriui buvo ypač rūgštūs, būtų smagu atsigręžti į savo talentingus, idėjų ir išmonės nestokojančius tautiečius kūrėjus, o jų darbus pasiūlyti kaip idėją Kalėdų dovanai.
Žinote, kas smagiausia? Kad už tų mielų kūrinių slepiasi gražios, šeimas, draugus sujungiančios, išdrįsusių paieškoti savęs žmonių (kai kurie veiklas pradėjo būtent per karantiną) istorijos. Kviečiame su jomis susipažinti!
Gamtos motyvų įkvėpti auskarai
Šiauliuose gyvenančios Laura Nekrašė ir Inesa Ramanauskienė, išėjusios motinystės atostogų, po jų į buvusius darbus nebesugrįžo ir vos prieš pusmetį ėmė įgyvendinti jas abi suvienijusią idėją – pradėjo gaminti papuošalus, įkvėptus gamtos.
„Stengiamės kurti tai, kas mums pačioms miela ir artima. Įkvėpimu tapo gamta, kuri mums abiem labai artima. Per šį dar gana neilgą laikotarpį sukūrėme tris auskarų kolekcijas, vieną jų – „Forest by you“ – įkvėpė būtent lapelio motyvas“, – pasakoja viena prekių ženklo „Muddu“ įkūrėja L.Nekrašė.
Papuošalus dvi draugės gamina iš polimerinio molio, užsegimui naudoja sidabrą. „Mūsų auskarai lengvi, mieli, lengvai derinami, tinkami ir kasdien, ir šventinei akimirkai. Mes pačios juokaudamos juos vadiname tiesiog lengvai limpančiais, nes įsisegus tikrai nebesinori išsisegti“, – juokdamasi sako pašnekovė.
Kol kas Laura ir Inesa visą dėmesį skiria moterų ausis puošiantiems aksesuarams, tačiau užsimena, kad ateityje turi planų savo kūrybos asortimentą išplėsti.
Šilkinė plaukų gumutė
Ugnė Narkutė sako, kad po studijų rastas darbas jos laiminga nepadarė. Jai, ketinusiai tiesiog jį mesti ir paieškoti naujos veiklos, vieną dieną šovė mintis: „O gal imti ką nors kurti?“ Kaip tarė, taip padarė.
„Kaip gimė idėja siūti būtent šilkines plaukų gumutes, net nežinau. Jai kilus, pradėjau daug domėtis, pasitariau su mama – ji – siuvėja, ėmėme ieškoti audinio, žiūrėti, kaip jos siuvamos, kaip viską galima padaryti kokybiškai ir gražiai. Mama man labai daug padėjo, dabar ėmiau siūti ir pati. Visa tai tapo tokia gražia mūsų bendra veikla“, – pasakoja prekių ženklą „Šilkinė“ įkūrusi ir su mama rankų darbo gumutes plaukams ėmusi siūti Ugnė.
Kaip pati sako, dar negali patikėti, kad vos prieš mėnesį pradėtas įgyvendinti sumanymas jau sulaukė tiek susidomėjimo. „Ši idėja išties labai prilipo, ir pati ja labai patikėjau. Ir užsakymų Kalėdoms jau netrūksta.
Manau, nebūtume niekuo išskirtinės, jei siūtume gumutes iš paprasto audinio, o šilkas pasižymi savo gerosiomis savybėmis: yra natūralus, neatima iš plaukų drėgmės, nepalieka surišimo žymių, yra sveikesnė alternatyva plaukams – jų nepažeidžia, nelaužo.
Gumutes siuvame trijų dydžių: mažiausia – kaip sveikesnis pasirinkimas vietoj įprastos gumutės, didžiausia gali tapti ir aprangos akcentu“, – sako Ugnė.
Žaismingi kalėdiniai marškinėliai
Pasakodama apie save, Kristina Norutė pakartoja savo mamos žodžius, kad piešti ji pradėjo pirmiau, nei kalbėti. Ir nors tapė visada, kiek save atsimena, kaip pati sako, beprotiška meilė tapybai užsimezgė tada, kai laukėsi savo pirmagimio.
Savo kūrybos idėją Kristina pavadino „D'esprit“ (pranc. „dvasia“). „Kuriu tai, ką jaučiu, tai, ką tą minutę matau šešėlių fone, muzikos garsuose, minioje ar gamtoje. Pats vaizdas gimsta galvoje, kartais net stebinamai tikslus iki detalių, atspalvių ir formų“, – sako pašnekovė.
Kristina jau seniai tapo paveikslus, kurie puošia ne tik jos, bet ir artimųjų, draugų ir jos menu susižavinčiųjų sienas. Paklausta apie įkvėpimą, jauna moteris savo kūrybos šaltiniu, mūzomis ir didžiaisiais kritikais vadina tris savo mažamečius vaikus.
Šiemet pirmą kartą Kristina nutarė savo darbus perkelti ant atviručių, o vėliau – ir marškinėlių bei džemperių. Specialiai tam artėjančių švenčių proga nutapė 12 žaismingų personažų.
„Ši idėja gimė spontaniškai, kaip ir visa mano kūryba. Vieną rytą atsikeli ir mintyse jau regi vaizdinius, nuotaika visada diktuoja ir personažus, ir spalvas. Pirmąjį jų – žirafą su obuolio auskaru ausyje – nutapiau dar spalį. Apie Kalėdas visada galvoju dar rudenį, nes dovanas artimiesiems perku tik rankų darbo arba pati ką nors gaminu, o tam reikia daugiau laiko.
Kai nutapiau žirafą, žinojau, kad personažų bus 12 – kiek metuose mėnesių. Tada mintyse regėjau tik atvirukus – turėjau seną svajonę paleisti juos į pasaulį. Juos pamatę draugai užsiminė, kad nešiotų ir tokius marškinėlius“, – kaip gimė šis šventinis riboto kiekio projektas, kuriame iš atviručių ir marškinėlių žvelgia įvairius jausmus ir nuotaikas perteikiantys personažai: jautis, beždžionė, žirafa, strutis, katinas, eskimė mergaitė, šokėja ir kiti, pasakoja Kristina.
Spalvingos, nuotaiką keliančios kojinės jam ir jai
Prieš šešerius metus, nepaisydama pirštų pasukiojimų prie smilkinio, Simona patikėjo savo idėja ir jos reikalingumu – įkūrė prekių ženklą „Smart Booby“ ir pradėjo gaminti spalvingas vyriškas kojines. Kaip pati pasakoja, anuomet daug keliaudama darbo reikalais mėgdavo savo buvusiam draugui – dabartiniam vyrui – lauktuvių parvežti spalvotas kojines, bet ilgainiui pradėjo neberasti to, ko norisi.
„Žinote, kaip būna, kai gimsta galvoje vaizdas ir negali jo išmušti, o rasti, ko nori, irgi negali. Kilo idėja, kad gal pačiai reikėtų pradėti kurti kojines vyrams. Teko nemažai domėtis, skaityti tyrimų apie šią aprangos detalę.
Teigiama, kad vyrai, mūvintys ryškias kojines prie klasikinio kostiumo, yra vertinami kaip labai savimi pasitikintys, turintys tvirtą stuburą.
Teigiama, kad vyrai, mūvintys ryškias kojines, ypač tie, kurie jas dėvi prie klasikinio kostiumo, yra vertinami kaip labai savimi pasitikintys, turintys tvirtą stuburą. Man ta idėja užgimė, kurį laiką pagyveno galvoje, o tada nutariau: kodėl nepabandžius“, – kaip prasidėjo spalvingųjų kojinių era, pasakoja Simona.
Ji užsimena, kad prieš šešerius metus dėl tokios idėjos net sulaukdavo piršto pasukiojimų prie smilkinio, esą, kas pirks ir dėvės spalvotas kojines. Kaip pati sako, tada išties buvo kitokie laikai, bet dabar klientai išdrąsėję. O jos kojinėmis puošiasi ne tik lietuviai vyrai ir moterys, bet ir užsienio šalių piliečiai. „Buvusioje darbovietėje teko sutikti žmogų iš Nigerijos. Sužinojęs, kad gaminu kojines, užsisakė pačias ryškiausias!“ – smagiu prisiminu dalijasi pašnekovė.
Visi piešiniai, spalvos gimsta Simonos galvoje, nupiešusi būsimos kojinės pavyzdį moteris jį siunčia įmonei, su kuria bendradarbiauja, ši pajungia savo mezgimo mašinas ir tada pasaulį išvysta dar viena ryškiaspalvių kojinių pora.
Paklausta, kodėl sumanė tokį ženklo pavadinimą, Simona paaiškina, kad jo įkvėpimu tapo labai gražus Galapaguose gyvenantis paukštis blue-footed booby, turintis žydras kojas: „Lietuviškai jis skamba labai juokingai – žydrakojis padūkėlis. Man, kaip kuriančiai kojines, labai tiko ta žydrų kojų asociacija, taip ir gimė prekių ženklo pavadinimas, o būtent tokios kojos atsidūrė ir logotipe.“
Natūralios vilnos kojinės, šlepetės ir pirštinės
Pirmoji „Avelės kerus“ daugiau kaip prieš 20 metų paskleidė Birutė Koženiauskienė, o kai jie smarkiau išplito, dviejų rankų viskam aprėpti nebeužteko. Tada iš Airijos į gimtinę sugrįžo sūnus su šeima ir visi įsitraukė į šį natūralios vilnos aksesuarų verslą.
Kaip pasakoja Birutės marti Rasa Koženiauskienė, viskas prasidėjo nuo vyriškų kojinių, jos buvo vos keleto spalvų. Bet po vienos miestelio mugės, pajutus žmonių susidomėjimą ir spalvingesnių vilnos gaminių poreikį, verslas ėmė plėstis: atsirado ryškių spalvų įvairių dydžių kojinių, šlepečių, pirštinių, kepurių, riešinių, net skarų.
„Mūsų gaminiai išsiskiria spalvų gausa, anksčiau jos buvo tik pilkos, niūrios, o dabar yra ryškios, keliančios nuotaiką. Produkcijai naudojame labai kokybišką avies vilną, didžioji dalis gaminių yra rankų darbo. Patys išradome vėlimo technologiją, ją ištobulinome ir naudojame savo gaminiams, todėl jie tokie minkštučiai, vilna ne taip graužia, nes yra suvelta, be to, jie yra šiltesni nei tiesiog megzti“, – pasakoja Rasa.
Pastebėsite, kad daugelį gaminių puošia gėlė, ją, pasak Rasos, anyta Birutė tobulino daug metų, kol išrado galutinį tinkamą variantą ir ji tapo išskirtinumo ženklu.
Minkšti šaliai, šalikai ir stilingos megztos apyrankės
Ramunės Juzikienės istorija – kaip iš pasakų serijos. Kaip pati teigia: „Jei kas nors anksčiau būtų pasakęs, kad mano darbas bus žiūrėti serialus ir megzti, būčiau nepatikėjusi.“ Bet būtent tokią darbo vietą ji ir susikūrė, o jos mezginiai sugulė po prekių ženklu „k.N.itty“, kurį puošia juodas katinas. Ne šiaip sau, sako Ramunė, jos mergautinė pavardė – Katinaitė.
Ramunė kilusi iš Klaipėdos, į Vilnių atvyko studijuoti matematikos, o baigusi mokslus dešimtmetį skyrė darbui banke ir kitose institucijose. Nors jos mama ir močiutė visada mezgė, ji pati virbalus į rankas paėmė tik studijų metais. Ir nebepaleido. Pajutusi, kad mezgimas tarsi prilygsta meditacijai, Ramunė į jį įsitraukė: baigė mezgimą Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre ir dar galybę įvairiausių kursų nuo skarų iki kojinių kulno mezgimo: „Norėjau žinoti viską!“
Paklausta, kas paskatino neapleisti mezgimo ir vis labiau gilinti žinias, pašnekovė sako, kad veikiausiai poreikis apsirengti. O vėliau tai virto konkrečiu planu – išėjus motinystės atostogų užsiimti šia širdžiai miela veikla ir paversti ją savo darbu.
Taigi jau keletą metų Ramunė savo mezginiais puošia ne tik šeimos narius, bet ir visus, norinčius ko nors gražaus, jaukaus, kokybiško ir stilingo. Jos mezginių skrynioje – įvairiaspalviai šaliai moterims, šalikai vyrams, megztiniai, kepurės, riešinės ir puikiai žiemai tinkantis aksesuaras – švelnių pastelinių spalvų ir žemės tonų megztos apyrankės. Išskirtiniais šiuos kūrinius, pasak pašnekovės, paverčia tai, kad ji naudoja tik vieną siūlą, kurį sudaro 30 proc. kašmyras ir 70 proc. merino vilna.