Pirmais metais reikėjo įdėti daug juodo darbo
P.Lisauskas prisimena, kad mintis sukurti Senelio Kalėdos personažą kilo prieš dešimtmetį, kai pats turėdamas vaikų pamatė, jog tam yra didelis poreikis. Nors pradžia nebuvo lengva, neilgai trukus jo veikla kaip reikiant įsibėgėjo.
„Pirmi metai nebuvo lengvi, reikėjo įrodyti, kas aš, iš kur atsiradau ir ką galiu. Bandžiau atkreipti į save dėmesį, pasivadinau Seneliu Kalėda. Jau ketvirtais darbo metais žmonės patys pradėjo man skambinti, sakyti, kad žinom apie tokį Senelį Kalėdą. Tad nors reikėjo įdėti daug juodo darbo, po kelerių metų investicijos pradėjo grįžti atgal“, – apie sunkią pradžią pasakoja aktorius.
P.Lisausko nuomone, gerą vardą ir žinomumą užsitarnauti padėjo ne tik gebėjimas gerai judėti – juk pats yra dar ir šokėjas, išraiškingai kalbėti, improvizuoti, bet ir teigiami žmonių atsiliepimai.
„Geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Kokie 90 proc. užsakymų būna, kai sako, kad mane jau žino, bando prisitaikyti prie mano laiko, kada galiu atvykti. Manau, jog esu tarp visų Lietuvoje esančių Kalėdų Senelių penketuko. Jų tikrai yra gerų, paklausa ir pasiūla yra milžiniška.
Vis dėlto dar dažnai tenka susidurti su tėvų požiūriu, kai jie nekreipia dėmesio į kokybę: „Ai, svarbu atėjo, ai, tėvas pavaidins, o kodėl jūsų tokia kaina didelė...“ O paskui ateina koks nors pachmielnas Kalėdų Senelis, kuris pačiešina mamytes... Man norisi būti šiek tiek virš to“, – pastebi P.Lisauskas.
O paskui, kai ateina koks nors pachmielnas Kalėdų Senelis, kuris pačiešina mamytes... Man norisi būti šiek tiek virš to
Todėl nors ir iš pradžių teko priimti absoliučiai visus pasiūlymus, šiandien P.Lisauskas gali sau leisti klientams kelti tam tikras sąlygas. O jei reikia – ir apskritai atsisakyti užsakymo.
„Pradėjau klientams sakyti, kad atleiskit, bet priimsiu penkias grupes iš eilės arba visą darželį, o ne po vieną grupę. Nenoriu kaip kamuoliukas lakstyti po visą miestą. Kartą užstrigęs kamštyje dėl avarijos į programą pavėlavau 20 minučių, todėl nusprendžiau, kad geriau turėsiu mažiau užsakymų, bet nerizikuosiu sugadinti šventės dėl veiksnių, kurie nuo manęs nepriklauso“, – teigia P.Lisauskas.
Labiau patinka maži pasirodymai nei masiniai renginiai
Senelį Kalėdą įkūnijantis aktorius sako besistengiantis, jog jo pasirodymas būtų kaip spektaklis, į kurį būtų galima įtraukti vaikų pasirodymus, o svarbiausia, tinkamai parodyti dėmesį.
„Man visada maloniau dirbti su viena grupe nei su šimtu vaikų. Noriu, kad būtų galima pasičiūčinti, duoti jam labas, pamatyti tą vaiką normaliai. Tas betarpiškas bendravimas man patinka labiau nei masiniai renginiai“, – pasakoja P.Lisauskas.
P.Lisauskas pripažįsta, kad buvimas Seneliu Kalėda jį motyvuoja bei džiugina, todėl kasmet įkūnyti šį personažą jam labai svarbu.
„Kai matai tas vaikų akis, kurie iš tikrųjų patiki... Būna vyresnių vaikų, kurie priekaištauja, kad atėjo aktorius. Jiems būna tas tarpinis amžius, kai lyg ir girdėjo kalbas, kad Kalėdų Senelio nėra, bet staiga ateina personažas, padaro, ką moka geriausiai, ir jie patiki. Būna, kad suaugę parašo komentarų, jog šventėje patikėjo kalėdiniu stebuklu.
Tai labai stipriai motyvuoja. Vadinasi, turiu tam tikrų talentų, savybių, kurie prisideda prie žmonių tikėjimo. Kad ir kaip tai egoistiškai beskambėtų, aš esu fainas Senelis Kalėda“, – šypsosi P.Lisauskas.
Nors didelėms minioms aktorius nesimpatizuoja, vis dėlto išskiria kalėdinių eglių įžiebimo šventes. Kaip pats sako, tokie momentai sukelia didelį jaudulį ir itin malonų jausmą.
„Esu įžiebęs kelių miestų egles ir tai priimu kaip garbę bei įvertinimą. Kad ir kokiomis popsinėmis šventėmis įžiebimas būtų aplinkui aplipdytas, man tai yra kažkoks bendruomeniškumo jausmas. Ateina šeimos su vaikas, pasigirsta skaičiavimas, plojimai, šūksniai... Labai fainas jausmas“, – džiaugiasi aktorius.
Būna, kad suaugę parašo komentarų, jog šventėje patikėjo kalėdiniu stebuklu.
Po paskutinio pasirodymo skutasi barzdą
Įprastai P.Lisauskas per dieną galėdavo atlikti net devynis pasirodymus. Kaip pats prisimena, būdavo kelios dienos iš eilės, kai darbą pradėdavo 8 valandą ryto, o baigdavo tik vėlai vakare.
„Būdavo tikras kalėdinis maratonas, kurį atvarai, o sausio mėnesį viską išsijungi, išsimiegi, pailsi, ramiai pabūni. Tik viskam pasibaigus suprasdavau, koks pavargęs iš tiesų esu.
Aš net turėdavau specialų ritualą – po paskutinio pasirodymo visiškai nusiskusti barzdą, kad žinočiau, jog jau tikrai viskas. Kartais net sapnuodavau, jog turiu eiti į pasirodymą, bet nerandu barzdos“, – juokiasi jis.
Aktorius džiaugiasi, kad gamta barzdai vešlumo nepagailėjo – ištisus mėnesius ją auginantis vyras tikina, kad ir šiemet nekilo abejonių, kad jos prireiks.
„Praeitais metais buvau ją nuskutęs tik vieną kartą, pasibaigus šventėms, o augo ji visus metus. Man, kaip personažui, ji duoda daug laisvės: aš nebijau, kad ji nukris, ar kažkam timptelėjus, nusiplėš. Čia mano vizitinė kortelė“, – sako Petras.
Nors Petras sako jau išmokęs nebegirdėti netylančio kalėdinio šurmulio, visgi kartais dėl nuovargio banalūs praeivių komentarai jį suerzindavo.
„Atsiranda savybė, įprotis nebegirdėti kalėdinės muzikos. Eini, darai, bet, aišku, jaučiasi pervargimas. Būna, kad gatvėje kažkas neskaniai pajuokauja, ir kartais per jautriai į tai sureaguoji. Praeidami sako: „O, seni, nu duok saldainių.“. Praeini, nusišypsai ir girdi kažką tokio kaip: „Tipo senis praėjo ir nedavė saldainio?“
Atrodo, žmogus gal net nepagalvojo, nenorėjo nieko blogo. Svarstydavau, ar taip reaguoju, nes esu pavargęs ir tik norėdavau, kad nuo manęs atšoktų. Kartais pasvajodavau apie nematomą Hario Poterio apsiaustą. Atrodo mažos detalės... Bet gal ir tam žmogui pikta, kad sutiko Kalėdų Senelį, o jis net saldainio nedavė“, – apie praeivių komentarus mąsto P.Lisauskas.
Jau pavasarį suprato, kad Kalėdos bus kitokios
Po sėkmingų praėjusių metų P.Lisauskas su komanda šiemet turėjo didelių planų. Tačiau pavasarį, kai stuktelėjo pirmoji pandemijos banga, Senelis Kalėda suprato, kad planai nepavyks ir reikia ruošti atsarginį variantą.
„Jau pavasarį buvo aišku, kad turim turėti planą B. O kai vasarą visi pradėjo kalbėti apie antrą bangą, atsirado ir C, ir D planai. 70 proc. to, apie ką dar rugsėjį su klientais kalbėjome, buvo sustabdyta, o spalį atšaukta. Daug kas kabėjo nežinioje. Bet rinka tokia, jog reikia staigiai prisitaikyti“, – pasakoja aktorius.
Kaip vieną iš variantų, galinčių pakeisti gyvus pasirodymus, komanda sugalvojo virtualius skambučius. Anksčiau vaizdo sveikinimus draugams kartais įrašydavęs vyras sako tuomet į tai daug neinvestuodavo. Šiemet, kai dauguma pasirodymų bus būtent virtualūs, klientams reikia pasiūlyti kokybišką vaizdą ir garsą.
Įprastai spalio laikotarpiu vyro grafikas jau būdavo apie 90 proc. užpildytas, vėliau prisidėdavo tik pavieniai užsakymai. Šiandien situacija kitokia – nors norinčiųjų nemažai, dauguma tik rezervavo laikus ir laukia, kokia tą dieną bus COVID-19 situacija. Kai kurie rezervavo gyvus pasirodymus, tačiau situacijai pablogėjus, programa bus perkeliama į virtualią erdvę.
„Skambučių daug, rezervacijų daug, visi nori pamatyti, kaip tai atrodys. Dauguma tų, kurie rezervavo gyvus pasirodymus, yra seni mūsų klientai, kurie mumis jau pasitiki. Programa būtų vykdoma laikantis visų saugumo reikalavimų.
Svarstėme net galimybę išsinuomoti pripučiamus burbulus, kuriais galima ant vandens vaikščioti. Pasirodo, galima ir sausumoje. Taip aš galėčiau izoliuotis nuo žmonių. Be to, būtų linksma. Tai viskas yra įmanoma“, – teigia P.Lisauskas.
Svarstėme net galimybę išsinuomoti pripučiamus burbulus, kuriais galima ant vandens vaikščioti. Pasirodo, galima ir sausumoje.
Nors kai kuriems gali pasirodyti, kad virtualūs pasirodymai bus lengvesni ir reikalaujantys mažiau pastangų, aktorius su tokia nuomone nesutinka. Anot P.Lisausko, jo kuriamas personažas nėra tas, kuris tik atsisėda su lazda ir laukia, kol jį palinksmins vaikai. Savo aktyvumą iš gyvų pasirodymų Senelis Kalėda nori perkelti ir į virtualią erdvę.
„Mano personažas visada lakstydavo, ant galvos atsistodavo, pašokdavo. Todėl noriu įsirengti studiją taip, kad galėčiau vaikščioti po kambarį, o žiūrintys tą matytų. Tikrai nebūsiu tas senis, kuris filmuosis stambiu planu, tiesiog pasisveikins ir lauks, kol tėveliai perves pinigus į sąskaitą. Noriu, jog visi matytųsi, kad į tai yra investuota“, – tikisi aktorius.
P.Lisauskas viliasi, jog žiūrovams pavyks pajusti kalėdinę dvasią per kamerą. O šiek tiek pakentėję, ateityje vėl galėsime vieni su kitais susitikti ir realybėje.
„Kamera suvalgo šiek tiek energetikos, visko neištransliuoja. Tai bus naujas dalykas, kurį reikės išmokti. Žinoma, kad visada smagiau žiūrėti ne į kameros objektyvą, o vaikui į akis. Virtuali realybė vis tiek yra virtuali ir neatstoja tikro apkabinimo. Bet tie virtualūs skambučiai yra kaip investicija į labai gerus gyvus susitikimus po metų“, – tikina aktorius.
Virtuali realybė vis tiek yra virtuali ir tai neatstoja tikro apkabinimo.
Ateities prognozuoti nesiryžta
Finansinių nuostolių P.Lisauskas skaičiuoti kol kas nenori. Pasak jo, situacija dar nėra aiški. Vis dėlto nors užsakymų sumažėjo ir reikėjo galvoti, kuo pakeisti gyvus pasirodymus, išlieka tikimybė, kad metai baigsis su pliusu.
„Savaime aišku, kad šie metai finansine išraiška nebus tokie kaip praeiti. Kol kas sėdžiu minuse, nes daug investavau, o ar tai atsipirks, nežinau. Bet mes tai priimame kaip labai gerą iššūkį – jeigu šie metai baigtųsi su nuliu arba nedideliu pliusu, būtų gerai. Teoriškai, tokia tikimybė yra“, – svarsto P.Lisauskas.
Paprastai per kalėdinį laikotarpį vyras uždirbdavo tiek, kad ateinančius kelis mėnesius galėdavo ramiai gyventi. Ar gali taip pavykti užsidirbti ir šiemet?
„Taip, buvo metai, kai būdavo vienas, kitas, trečias projektas. Didžiausias uždarbis ateidavo iš kompanijų, kur nueini, pravedi vieną vakarą ir gauni tikrai solidžią sumą. Buvo metų, kai 2–3 renginiai surinkdavo tą pačią sumą, kurią tu gaudavai visą mėnesį bėgiodamas po darželius. Bet dabar neturiu jokių iliuzijų, žiūrėsim, kaip bus“, – prisimena P.Lisauskas.
Jeigu šie metai baigtųsi su nuliu arba nedideliu pliusu, būtų gerai.
Nors pats Senelis Kalėda jaučia nemažai streso, sako, jog reikėtų prie šios situacijos bandyti prisitaikyti bei pasiimti viską, kas įmanoma.
„Su komanda išsikalbame, vieni kitus palaikome. Jei būčiau vienas, būtų daugiau streso. Nusivylimo yra, nes turėjome didelių planų. Bet dabar visuomenė gyvena iš tikrųjų įdomiais laikais. Reikia prisitaikyti, atrasti, suvokti, kad šiek tiek bus kitaip. Bet ar tai yra blogai?“ – klausia P.Lisauskas.
Daugėjant koronaviruso atvejų, visuomenėje pamažu pasigirsta nuogąstavimų dėl artėjančių Kalėdų. Kokios jos bus? Ar COVID-19 nebus Grinčas, kuris iš žmonių pavogs džiaugsmą? Senelis Kalėda tvirtina, kad šiemet yra puiki proga į šventes pažiūrėti kitaip.
„Man patinka iniciatyva, kuria skatinama pirkti iš draugų, dovanas gaminti patiems. Šitie metai gali būti puiki proga, kai nelekiam, o patys pagaminame atvirutę, parašome laišką. Tai bus šimtą kartų vertingesnė dovana, nes pats tam skirsite laiko. Būnant griežtam karantine ir norint neišprotėti, rankdarbiai visada padeda: ir laiko užmušimui, ir kūrybiniam išsiliejimui, ir dėmesio nukreipimui“, – 15min kalba P.Lisauskas.
