Miela Mama,
nežinau, nuo kokių gražių žodžių pradėti kalbėti, bet tikrai kai ką noriu Tau pasakyti. Mamyte, jau tuoj bus 22-eji metai, kai Tu mane myli, saugai ir globoji. Tikrai nemeluosiu, kad visą gyvenimą buvome geriausios draugės.
Tarp mūsų visko buvo daug, bet nebuvo tokių dalykų, kurių meilė neišsaugotų. Pamenu, kai dirbdavai labai ilgai tik tam, kad nupirktum man naujus batukus. Pamenu, kai pykdavai, jog į batų dėžę dedu nenuplautus batus. Žinai, mamyte, visi prisiminimai dabar kelia šypseną, o tuo metu buvo ir tikrai graudžių ašarų.
Prisimenu, kai Tau pasakiau: kai man sueis 18 metų, aš būsiu suaugęs žmogus ir elgsiuos, kaip noriu. Ir už tai tariu Tau patį didžiausią „ačiū“, kadangi būtent tuo metu tai buvo, ko labiausiai norėjau, ir Tu su tėčiu man to nedraudėte. Būtent tada aš išmokau gyventi ir elgtis atsakingai.
Iš jūsų namų išsikrausčiau jau prieš ketverius metus. Ir žinai, mamyt, būna labai sunkių momentų. Būna, kad skruostais rieda ašaros, širdis plyšta iš skausmo... Tuomet skambinu Tau, o Tu man sakai: „Eik suvalgyti meduolių, bus širdžiai ramiau“. Tai labai mane ramina.
Žinai, dar atsimenu tavo žodžius, kai sakei „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“, ir dabar suprantu jų reikšmę... Kai kartais būna blogai, juk aš iš karto važiuoju pas Tave. Tavo patalynės su ančiukais, šuniukais ir princesėm visada mane sušildo.
Džiaugiuosi, kad mus skiria tik 60 kilometrų. Šis atstumas visada sako grįžti ten, kur gera. Niekada nemokėjau rašyti gražių eilių ar žodžių, bet širdyje jaučiu pačius nuostabiausius jausmus, kokius tik gali jausti vaikas savo mamai.
Džiaugiuosi, kad mus skiria tik 60 kilometrų. Šis atstumas visada sako grįžti ten, kur gera.
Tokių laiškelių Tau niekada nerašiau, bet džiaugiuosi, kad man jų niekada ir neprireikdavo, nes viską, ką jaučiu Tau, išsakydavau žodžiu. Nemeluosiu nei sau, nei Tau. Kartais man taip Tavęs trūksta šalia, tiesiog vien tam, kad apkabintum, pakalbėtum, paguostum...
Mamyte, esu Tau dėkinga už pačius nuostabiausius gyvenimo metus, šiltus atsiminimus, geras emocijas ir, svarbiausia, už tai, kad išmokei mane būti mylimu ir mylinčiu žmogumi.
Ačiū Tau, Mama.
Su meile,
Karolina
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“. Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
