Apie apsaugą nuo erkių, kokia ji būna ir kaip išsirinkti, kalbamės su veterinarijos gydytoja, LSMU dėstytoja, Bičiuli, kaip tau padėti turinio kūrėja Sandra Čechovičiene.

Asmeninio archyvo nuotr./Veterinarijos gydytoja, dėstytoja Sandra Čechovičienė

„Apsaugos formų nuo erkių yra nemažai, tačiau dažniausiai augintinių savininkai renkasi specialius lašiukus, tabletes arba antkaklius, o papildomai galima naudoti gyvūnams skirtus purškalus. Pavyzdžiui, jūs naudojate tabletes, tačiau augintinis dažnai keliauja į miškus ar pievas, kur didelė tikimybė pasigauti erkę, tad tokiais atvejais purškalas kaip papildoma apsauginė priemonė tikrai pravers. Jis naudingas ir tada, jeigu žinote, kad geografiškai tam tikrose vietose erkių paplitimas yra didesnis nei kitose vietose“, – sako S.Čechovičienė.

– Ką turėtume žinoti besirinkdami apsaugą nuo erkių augintiniui?

– Pirmiausia, reikėtų pasitarti su augintinį prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju ar veterinarijos vaistininku. Tai, kas tinka vienam gyvūnui, nebūtinai tiks jūsų augintiniui. Pavyzdžiui, tiems šunims, kurie turi labai tankų kailį, netiks antkaklis. Antkaklis turi turėti kontaktą su oda, tik tada jis yra veiksmingas. Pastebiu, kad daugelis šeimininkų daro klaidą uždėdami tokį apsaugantį antkaklį per laisvai, todėl augintiniui, kuris turi tankų kailį, labiau gali tikti lašiukai arba tabletės.

Pastebiu, kad daugelis šeimininkų daro klaidą uždėdami tokį apsaugantį antkaklį per laisvai.

Jeigu gyvūnas turi jautrų virškinamąjį traktą ar serga kepenų ligomis, jam tabletės gali netikti, tad reikėtų rinktis kitą apsaugos būdą – lašiukus arba antkaklį.

Pasirinkę naudoti lašiukus, taip pat turite išsiaiškinti, kiek laiko jie veikia, pavyzdžiui, yra lašiukų, kurie yra veiksmingi keturias savaites nuo blusų, o nuo erkių – tik tris. Vadinasi, reikėtų būti dėmesingiems ir jau po trijų savaičių vėl panaudoti apsaugos priemonę.

Reikia žinoti ir tai, kiek laiko gyvūnas buvo nemaudytas prieš sulašinant vaistus ir kiek laiko nemaudyti po vaistų sulašinimo, kadangi kai kurie vaistai dėl maudynių gali neveikti arba susilpnėti jų efektyvumas. Būna, žmonės sako, kad lašiukai nepadėjo, tad mano patarimas – būtinai išsiaiškinkite, koks lašiukų veikimo principas.

123RF.com nuotr./Apsauga nuo erkių

Dar vienas svarbus niuansas – dėl ko patariu skaityti gamintojo nurodymus arba pasitarti su veterinarijos specialistu – kai kurie preparatai neapsaugo nuo paties veiksmo kaip erkės įsisiurbimas, tačiau, įsisiurbus, erkė paraližiuojama ir nebegali išskirti savo seilių, kuriose ir yra sukėlėjai pernešantys ligas. Tuo tarpu kiti preparatai veikia principu, kad erkei užtenka tik užlipti ant kailio, ir ji iškart yra paraližiuojama, todėl nebegali įsisiurbti.

Beje, katėms ir šunims naudojamos skirtingos priemonės, dažniausiai tai susiję dėl skirtingų veikliųjų medžiagų koncentracijų, todėl rinkdamiesi būtinai pasitarkite su specialistais.

– Kiek veiksmingos jūsų išvardintos priemonės?

– Šimto procentų apsaugos niekada niekas negali suteikti. Tačiau prieš išleidžiant vaistus į rinką, yra atliekami tyrimai bei nustatomas efektyvumas. Daugelis apsauginių priemonių nuo erkių, kurios yra Lietuvos rinkoje, turi tikrai gerą efektą. Didžiausia problema įvyksta tada, jeigu žmonės pasitelkia ne mokslų įrodytas priemones, tarkime, homeopatinius lašiukus, gintarų karoliukus ar lavos akmenis. Tokios priemonės nepasižymi gebėjimu apsaugoti nuo erkės įsisiurbimo, o tuo pačiu ir užkrato perdavimo per erkės seiles.

– Papasakokite, kokios dažniausios erkių sukeliamos ligos?

– Ko gero, geriausiai visiems žinoma liga, kuri ir Lietuvoje paplitusi labiausiai, yra babeziozė, tačiau yra ir kitų. Tai yra Laimo liga (boreliozė), erlichiozė, anaplazmozė, bartoneliozė. Kituose pasaulio regionuose yra paplitusių ir kitų ligų, todėl jeigu keliaujate, būtinai pasidomėkite, kokios ligos vyrauja toje šalyje ir atsižvelgdami pasirinkite apsaugos priemones.

Šių ligų gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Babeziozę sukelia pirmuonis, todėl liga gydoma naudojant antiparazitinius vaistus. Kitas paminėtas ligas sukelia bakterijos, todėl užsikrėtęs pacientas gydomas antibiotikais.

Prognozė priklauso nuo to, kaip greitai yra diagnozuojamos ligos.

Prognozė priklauso nuo to, kaip greitai yra diagnozuojamos ligos: kuo liga labiau pažengusi, tuo didesnė tikimybė, kad dėl pažeistų organų gydymas bus nesėkmingas. Ankstyvajam ligos nustatymui svarbu žinoti, kaip greitai po erkės įsisiurbimo gali pasireikšti pirmieji ligos požymiai.

Pavyzdžiui, babeziozė gali pasireikšti nuo erkės įsisiurbimo praėjus 3–7 dienoms. Dažniausiai patariama, kad šeimininkas augintinį stebėtų savaitę laiko. Pirmieji ligos požymiai būna sumažėjęs arba dingęs apetitas, silpnumas, blyškios gleivinės, karščiavimas, pakitusi šlapimo spalva (tamsiai ruda kaip kava), tokiais atvejais delsti nereikėtų – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų paskirtas gydymas. Kai liga yra pažengusi, gali atsirasti gelta ar net galūnių paralyžius. Tokius atvejus išgydyti sudėtinga.

Laimo ligos požymiai gali pasireikšti tik po 2–5 savaičių. Tai gana ilgas laiko tarpas, būna, kad žmonės pamiršta, jog augintiniui buvo įsisiurbusi erkė. Šiai ligai būdingas sąnarių skausmas, patinimas, dėl ko gyvūnas pradeda šlubuoti, karščiavimas, sumažėja apetitas, gali padidėti limfmazgiai. Tiesa, kartais Laimo liga pasireiškia ir nespecifiniais požymiais, tokiais kaip vėmimas, viduriavimas, kurie būdingi daugeliui kitų ligų.

Tad patarimas paprastas – naudokite apsaugines priemones, grįžus iš miško ar pievos iššukuokite gyvūną, o, jei radote įsisiurbusią erkę, stebėkite savo augintinį, kadangi įsisiurbus erkei klinikiniai požymiai pasireiškia ne iš karto, bet praėjus tam tikram laikui.

– Papasakokite, ką turėtume žinoti įsisiurbus erkei? Ar ją reikėtų traukti patiems, o gal važiuoti pas veterinarą? Ar galima ištirti erkę?

– Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų ištraukti. Erkę reikėtų išimti pincetu suėmus parazitą kuo arčiau gyvūno odos traukiant į viršų. Sukioti nereikėtų, nes yra didesnė tikimybė neištraukti erkės galvos. Galima naudoti paprastą arba specialų erkėms traukti skirtą pincetą, kurį galima įsigyti bet kurioje veterinarijos vaistinėje ar specializuotoje gyvūnų prekių parduotuvėje.

Vietos, kurioje buvo erkė, dezinfekuoti nereikia. Jei taip nutiko, kad vis tik nepavyko ištraukti visos erkės, nepanikuokite. Įprastai likusi galva per kelias dienas pasišalina pati. Po erkės ištraukimo skubėti pas veterinarijos gydytoją nereikia, nes net ir atlikus reikiamus tyrimus, rezultatuose pakitimai nebus matomi, kadangi kiekviena liga turi skirtinga inkubacinį laiką, tačiau būtina augintinį stebėti.

Esant įtarimui, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Įprastai sukėlėjai su seilėmis patenka po 24–48 val. po erkės įsisiurbimo. Bet net, jei erkė ir užkrėsta, tai dar nereiškia, kad augintiniui bus perduotas užkratas. Šiuo metu Lietuvoje nėra oficialiai patvirtintų laboratorijų, kurios tirtų gyvas erkės dėl užkrato, nebent galima erkę ištirti žmonių medicinos laboratorijose dėl Laimo ligos, kadangi sukėlėjas tiek žmonėms, tiek gyvūnams tas pats, bet, kaip jau minėjau užkrėsta erkė nereiškia, kad ir gyvūnas bus užkrėstas.