Dvylikametės kalaitės Džinos šeimininkė kretingiškė Juzefa Budrienė stebėjosi, kaip jos augintinė meiliai glaudžia amžinais šunų priešais laikomus katinus: letenomis apglėbusi vos atakusius kačiukus Džina juos prausė ir šildė. Tačiau J.Budrienė buvo priblokšta, kai pastebėjo, kad kalaitė įvaikius ne tik glaudžia, bet ir maitina.
„Rugsėjo pabaigoje kasėme bulves ir žentas pastebėjo iš garažo bėgiojančius kačiukus. Pagailo, norėjo pašerti, tačiau kieme to daryti neleidau – kad neprijuktų. Tačiau gatvėje prie konteinerio pamaitinti kačiukai toliau ieškojo prieglobsčio – kitą dieną pamačiau juos jaukiai gulinčius su Džina. Katinams pradėjau duoti pieno – jį gyvūnai godžiai lakė su savo naująja motina. Po kelių dienų pastebėjau, kad pieną belaka Džina – kačiukai į skanėstą nė žiūrėti nenorėjo. Po kiek laiko supratau priežastį: kaip kačiukai norės lakti pieną, jei gali jį žįsti – Džinai kažkokiu stebuklingu būdu atsirado pieno“, – neįtikėtiną įvykį prisiminė J.Budrienė.
Ji pasakojo, kad žindanti Džina ją nustebino dėl kelių priežasčių: dvylikos metų sulaukusi kalaitė jau ketverius metus nebuvo turėjusi vados ir šį rudenį taip pat nesilaukė. Tačiau pieno jai užteko pusantro mėnesio – dar ir dabar ūgtelėjusius augintinius Džina palepina bei neskuba nujunkyti.
Po kelių dienų pastebėjau, kad pieną belaka Džina – kačiukai į skanėstą nė žiūrėti nebenorėjo. Po kiek laiko supratau priežastį, – pasakoja Juzefa Budrienė.„Visi fiziologiniai faktai rodo, kad pieno Džina turėti negalėjo. Kai supratau, kad ji žindo katinus, ilgai maniau, kaip tai įmanoma. Nieko neišgalvojau – manau, kad žindyti kalaitė pradėjo iš meilės. Jos motiniški instinktai buvo labai stiprūs“, – įsitikinusi J.Budrienė.
Pasak jos, Džina – visiška bendravardės iš serialo „Santa Barbara“ peiešingybė. Šio serialo herojės pikčiurnos ir kenkėjos vardą gavusi kalaitė kantriai iškenčia įvaikių išdaigas – visur, kur tik įmanoma, besikarstantys katinai visada grįžta į motinos glėbį.
„Džina be galo myli savo augintinius. Neįtikėtina, kad gyvūnų tokie stiprūs jausmai – lyg tikra katė ji išlaižo ir išprausia kačiukus, nevaro šalin, nors yra jau sena. Šalia jos augintiniai nurimsta – guli visi apsikabinę letenėlėmis“, – pasakojo J.Budrienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė sakė, kad įsivaikinimas gyvūnų pasaulyje – egzistuojantis reiškinys, tačiau J.Budrienės augintinių atvejis nėra kasdienis.
„Normalu, kad savo vaikus auginantys gyvūnai priglaudžia ir kitų palikuonis. Tai gana dažnas reiškinys. Tačiau tai, kad neturėdama savo vaikų kalė priglaudė katinus ir juos net pradėjo maitinti, – tikrai neįprasta“, – kalbėjo D.Baužienė.
Jai pritarė ilgus metus veterinarijos gydytoja dirbusi Benedikta Vasiliauskienė. Pasak jos, kaip vados neturinčiai kalei atsirado pieno – paaiškinamas reiškinys, tačiau praktikoje pasitaikantis retai.
„Visiškai įmanoma, kad neapsivaikavusiai kalei atsirado pieno. Kai pieno liaukos yra dirginamos, pradeda gamintis hormonas oksitocinas. Jis stimuliuoja pieno liaukas – tokiu būdu, jei pieno liaukos nėra atrofavusios, pieno gali atsirasti ir vaikų jau nebevedančiai kalei“, – sakė B.Vasiliauskienė. Ji pasakojo, kad apie tokį reiškinį jai teko skaityti tik literatūroje – per ilgus praktikos metus tokio atvejo realybėje nepasitaikė.
Oksitocinas graikiškai reiškia greitą gimimą. Tai žinduolių hormonas. Padidėjęs jo kiekis sukelia gimdymą arba pieno išsiskyrimą. Šio hormono organizme padaugėja, kai dirginami atitinkami kūno taškai.
