Kaunietę išgąsdino netikėtas namų svečias – šikšnosparnis. Specialisto komentaras

Jolita juokauja, kad netikėtumas buvo ne tik jai, bet ir gyvūnui. „Puolė ropštis į gėlių vazą ir slėptis“, – pasakojo Jolita.

Iš pradžių moteris bandė ji iškratyti iš vazono per balkoną, tačiau gyvūnas nepasidavė: „Įsikibo į gėlę – ir niekaip.“

Tada Jolitai svečią teko paimti į rankas ir išnešti į lauką. „Kai paėmiau – pasirodė toks švelnus, didelėmis ausytėmis ir trumpa nosim. Tik jo širdelė ėmė iš baimės tankiai plakti. Nunešiau ir paleidau“, – pasakojo kaunietė.

Skaitytojos nuotr./Į kaunietės namus įskridęs šikšnosparnis slėpėsi gėlėje.

Jolita sako, kad tai – ne pirmoji jos pažintis su šikšnosparniu. Kartą jis taip pat buvo įskridęs į namus, tačiau tąsyk gyvūnas buvo baikštesnis ir greitesnis – gainiotis jį teko po visą kambarį.

Kartais atskrenda į namus

Šikšnosparnių apsaugos draugijos Lietuvoje pirmininkas Deividas Makavičius sako, kad šis metas iš tiesų yra tas, kada tokių svečių namuose sulaukti galima.

„Jei jie gyvena pastate, kur gyvena ir žmonės, – pasitaiko, kad įskrenda. Tai gali nutikti žiemojimo laikotarpiu, kai jis ieško, kur žiemoti (pastogės, ventiliacijos angos, įvairių plyšių), ir per atvertą langą gali įskristi į butą. Taip dažniau nutinka jauniems, pirmamečiams šikšnosparniams, kurie dar neturi patirties.

Kitas etapas, kaip dabar, kai jie atsibunda ir ieško sau kitos vietos. Dar gali įskristi, jei yra veisimosi kolonija, kur patelė su mažais vaikučiais. Tad tie žiopliai šikšnosparniukai, kol įpranta visur skraidyti, patenka į gyvenamąsias patalpas. Kitais atvejais į namus jie įskrenda retai“, – sakė pašnekovas.

Skaitytojos nuotr./Į Jolitos namus įskridęs šikšnosparnis slėpėsi gėlėje.

Jei taip nutiko ir sulaukėte netikėto svečio, visų pirma patarčiau neišsigąsti, geriausia – atverti langą, atitraukti užuolaidas, išeiti iš kambario ir uždaryti duris.

Galima užsimauti pirštinę ir išnešti šikšnosparnį į lauką, palaikyti jį ant delno, kol susiorientuos ir nuskris. Plika ranka imti nepatariama: ypač jei tai didesnis žinduolis, – gali įkąsti.

Darė eksperimentą: įdėjo į plaukus

D.Makavičius sako, kad šikšnosparnis yra mitinis gyvūnas. Vienas iš populiariausių mitų – kad šie žinduoliai įsivelia į plaukus.

„Šie gyvūnai yra palyginti mažai ištyrinėti. Daug kas apie juos pagražinama. Iš nežinojimo arba perrašoma iš knygų į knygas.

Mes patys atlikome eksperimentą ir vienai savanorei į plaukus „įdėjome“ šikšnosparnį. Jis kuo skubiau iš ten spruko.

Galbūt tai atėję dar iš viduramžių, kai madoje buvo labai didelės šukuosenos. Galėjo būti atvejų, kad (gyvūnas) nesusiorientuodavo ir įsmukdavo į šukuoseną. O paskui tos legendos ir perrašinėjamos“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak D.Makavičiaus, apie šį mitą su šypsena kalba ir šikšnosparnių tyrinėtojai iš kitų pasaulio šalių.

Ilgamečių tyrimų nėra

Ar Lietuvoje daugėja šių gyvūnų? „Ar jų daugėja, ar mažėja, mes negalime teigti, nes nėra atliktų ilgamečių tyrimų. Juos sudėtinga tirti. Todėl pasakysiu subjektyvią savo nuomonę. Jei skaičiuosime šikšnosparnius žiemavietėse, jų daugėja.

Viena iš didžiausių žiemaviečių yra Vilniaus Panerių tunelyje, kur jų daugėja kasmet. Bet tai nereiškia, kad daugėja apskritai Lietuvoje. Tunelyje buvo pritaikytos apsaugos priemonės, apribotas žmonių patekimas, pagerintos sąlygos jiems žiemoti, ir taip susidarė geresnės sąlygos. Bet negalima pasakyti ir kad šių gyvūnų mažėja“, – kalbėjo D.Makavičius.

Pasak jo, kartais susidaro įspūdis, kad šikšnosparnių daugėja, bet tai lemia didėjantis jų ištirtumas.

„Vis daugiau žmonių jais domisi, praneša mums, jei randa. Anksčiau stengdavosi jais atsikratyti, o dabar stengiasi jiems pagelbėti, net nori turėti savo sodyboje.

Galima manyti, kad bendras šikšnosparnių gausumas yra stabilus, tik kai kurių rūšių kinta. Gali mažėti tų rūšių, kurios susijusios su senais drevėtais medžiais“, – sakė specialistas.

Vida Press nuotr./Diphylla ecaudata – šikšnosparnis, besimaitinantis ir žmogaus krauju

Įdomūs faktai apie šikšnosparnius

Portale siksnosparniai.lt galima rasti tokių įdomybių:

• Iš beveik 45000 pasaulyje žinomų žinduolių rūšių apie 1000 rūšių yra šikšnosparniai.
• Iš 1000 šikšnosparnių rūšių tik 3 rūšių atstovai minta gyvūnų krauju (Lietuvoje jie negyvena) ir vieno maitinimosi metu išgeria tik 20–40 ml kraujo. Kiti 70% šikšnosparnių rūšių žvėreliai minta vabzdžiais, o likusieji 30% – vaisiais, nektaru.
• Dabartinių šikšnosparnių protėviai gyveno jau prieš 50 mln. metų ir jų išvaizda nuo šiais laikais skraidančių skyrėsi labai nedaug.
• Kai kurie šikšnosparniai gyvena daugiau kaip 30 metų.
• Didžiausia šikšnosparnių kolonija – apie 20–40 mln. individų – gyvena JAV esančioje Brakeno oloje.
• Kai kurie gyvūnėliai vabzdžius gaudo ne tik skraidydami, bet ir bėgiodami žemės paviršiumi ar ropodami medžių šakomis.
• Šikšnosparniai nesuka lizdų; ilsėdamiesi jie kabo žemyn galva arba įsispraudžia į plyšius. Tik keliolika šikšnosparnių rūšių sau darosi slėptuves – palapines iš lapų.
• Didžiausias Lietuvoje gyvenantis šikšnosparnis – rudasis nakviša. Jo kūno ilgis yra apie 8 cm, svoris gali siekti 36 g, o atstumas tarp išskleistų sparnų galiukų yra 37 cm.
• Mažiausias Lietuvos šikšnosparnis – šikšniukas nykštukas. Jo kūnas vos 4 cm ilgio, o sveria jis 4–6 gramus.
• Šikšnosparniai retai apsigyvena varpinių bokštuose. Jie mieliau renkasi vietas be skersvėjų ir voratinklių.
• Pasiutlige serga mažiau nei 0,5% viso pasaulio šikšnosparnių.
• Šikšnosparniai nesivelia į plaukus. Jie yra geri skrajūnai ir pastebi net plauko storumo objektus, pasitaikančius jų kelyje..
• Škotijoje namuose gyvenanti šikšnosparnių kolonija padidina namo vertę.
• Vienos Meksikoje gyvenančios šikšnosparnių rūšies atstovai gali pakilti dvi mylias nuo žemės paviršiaus. Tokiame aukštyje jie „gaudo“ vėją. Vėjo gūsis nuneša juos didelius atstumus 60 mylių per valandą greičiu.