V.Rupeikaitė grybus rado greta savo sodybos esančiame beržyne, kur rinko vėjo nulaužytas sausas šakas. Iš pradžių ji pamatė vieną grybą.
„Įdomu tai, kad šioje vietoje grybų iš tiesų būna, tačiau baravykų – nelabai. Čia dygsta lepšiai, ūmėdės“, – sakė moteris.
Nufotografavusi grybą moteris nuotrauka pasidalino socialiniame tinkle, tačiau buvo žmonių, kurie netikėjo ir galvojo, kad tai gali būti pernai metų nuotrauka arba pokštas su šokoladiniu grybu.
Tada V.Rupeikaitė rastą baravyką nufotografavo prie pavasario augalų. „Laikraščio (su šios dienos data) tai neturėjau“, – juokėsi kaunietė.
Atslūgus pirmosioms emocijoms moteris atidžiau pasižvalgė beržyne, ir netoliese rado dar du augančius baravykus.
„Tačiau šiuos palikau augti. Gaila buvo rauti“, – sakė V.Rupeikaitė.
Moteris sako, kad jai labiausiai keista buvo ne tik dėl ankstyvų grybų, tačiau ir dėl to, kad jie išdygo beveik be lietaus.
Teigiama, jog baravykai gerokai rečiau auga pavasarį, o jų laikas – vasara ir ruduo. Grybų derėjimo laiką ir gausumą lemia daugelis veiksnių: tiek drėgmės ir šilumos santykis, tiek pačių grybų metiniai derlingumo svyravimai.
Ruduo, be abejonės, geriausias metas rinkti grybus, nors jų galima rasti visus metus. Tačiau pavyzdžiui pavasarį renkami briedžiukai ir bobausiai, tai – ne baravykų laikas.
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį grybų būna daugiausiai. Tuo metu, kai medžiai sukaupia pakankamai angliavandenių, reikalingų mikoriziniams grybams (augalų simbiotiniams partneriams), gausiai dera baravykai, piengrybiai, ūmėdės ir daugelis kitų grybų.
