„Į šaltą vandenį aš galėčiau tik po pirties“, – prisipažįstu Tadui. „Bet tai – visai kas kita. Skirtingi pojūčiai, kai į šaltą vandenį neri po pirties, kada kūnas įšilęs iš išorės, ir kai po treniruotės – kada kūnas įšilęs iš vidaus“, – sako Tadas.
Pradžia – prieš penkerius metus
Tado pažintis su sportu įvyko prieš penkerius metus, kai svarstyklės rodė 97 kilogramus. Tada Tadui buvo 29 metai. Jo ūgis – 181 cm.
Kai svarstyklių skaičiai ėmė erzinti, Tadas nutarė keisti savo gyvenimo būdą. Tradiciškai – eiti į sporto salę. Tiesa, jo užsispyrimas buvo nevienadienis: ėmęs sportuoti ir susireguliavęs lėkštės turinį, per kelis mėnesius T.Ščegauskas numetė apie 20 kilogramų: „Numečiau greitai, nes labai užsikabinau tuo momentu. Pradėjau sportuoti, ir svoris pradėjo kristi.“
Tačiau sporto salė Tado gyvenime ilgai neužsibuvo. Prasidėjo vasara, kartu su ja – buvimas gamtoje, o sportas tapo antraplaniu reikalu. Teisingiau, jo neliko iš viso.
„Gal dėl to, kad atėjo vasara, o gal dingo motyvacija. Nebuvo noro. Kai viską mečiau, didžioji dalis svorio po truputį sugrįžo atgal – svėriau apie 92 kilogramus. Taip buvo, kol aš vėl pradėjau sportuoti“, – sakė T. Ščegauskas.
Sportas prasidėjo nuo žiemos maudynių
Sportas ir sveikas gyvenimo būdas į Tado gyvenimą sugrįžo maždaug po ketverių metų. Tiesa, viskas tąsyk prasidėjo ne nuo sporto, o nuo žiemos maudynių.
„Sužinojau, kad vyksta maudynės žiemą. Nuvariau į tas maudynes, labai patiko.
Tai buvo užpernai, gruodžio 29 dieną. Pamačiau feisbuke įvykį. Ten rašė, kad vyks mankšta ir maudynės Lampėdžiuose. Pamaniau, kad reiktų pabandyti.
Nuėjau. O man sako: ar tu žinai, ką mes čia dabar darysim? Sakau, lyg maudysimės? Ten buvo visas klubas, daug žmonų – gal 20–30. Padarėm mankštą ir šokom į vandenį“, – pasakojo kaunietis.
Pirmas šuolis buvo emocijų pliūpsnis. Pasak Tado, pradėjo trūkti oro, atrodė, kad nėra kaip kvėpuoti: „Keistas jausmas buvo, šokas. Bet išlipus buvo labai gera. Gal tai labiausiai ir patiko.
Taip ir prasidėjo tokios maudynės. Pirmą savaitę gal tris kartus ėjau, paskui po trijų savaičių – nuo sausio 18-osios – prasidėjo mėnesio laiko iššūkis. Jo esmė: kiekvieną dieną varai į vandenį. Aš tą iššūkį įveikiau. Tada prasidėjo judesys, bėgimai kiekvieną dieną.“
„Jaučiausi kaip atsilikėlis, kuriam niekas nesiseka“
Kaip pasakoja Tadas, pradėjęs žiemos maudynes metė rūkyti, o bėgimas tapo jo kasdiena.
Iki pat šiol Tadas bėgioja kasdien, o bėgimo planą jam sudaro treneris, olimpietis Remigijus Kančys. Tadas sako, jog darbas su treneriu jam padeda siekti geresnių rezultatų.
„Aš to plano laikausi – bėgu, kiek man pasako. Nubėgu įvairiai – vieną dieną 10 kilometrų, kitą 12, 10 ar 22 kilometrus. Tiek, kiek parašyta plane. Pamilau bėgimą“, – kalbėjo Tadas.
Kartu su bėgimu kauniečio gyvenime atsirado ir funkcinės treniruotės kartu su Kauno sporto bendruomene „Šešios trim“.
„Kai atėjau, visi raumenys buvo sustingę, tik kojos veikė. Sunku buvo, o per pirmą treniruotę jaučiausi kaip atsilikėlis, kuriam niekas nesiseka. Nieko nepadarau. Buvo baisu. Kitą dieną vos paėjau, nes viską skaudėjo“, – pasakojo T.Ščegauskas.
Sunkumas, sako pašnekovas, tęsėsi dvi–tris savaites, o paskui jį pakeitė malonumas: „Taip ir atradau šį sportą, o dabar judesio mano gyvenime yra daug. Beveik kasdien – bėgimas, du ar tris kartus per savaitę – funkcinės treniruotės, o prieš karantiną dar ir į baseiną važiuodavau. Motyvacijos dabar iki kaklo ir viską darau savo malonumui. Neįsivaizduoju, kad gali būti kitaip.“
Sunku buvo, o per pirmą treniruotę jaučiausi kaip atsilikėlis, kuriam niekas nesiseka.
Šįmet Tadas kartu su „Šešios trim“ dalyvavo ir tradiciniame bėgime, skirtame paminėti Laisvės gynėjų dieną. „Sausio 13“ – šį žodį ir skaičių bėgikai „išbėga“.
Gyvenime atsirado balansas
Dar viena atskira tema – maudynės žiemą. Nors sausio pirma pusė buvo dosni ne tik sniegu, bet ir šalčiu, tikrųjų žiemos maudynių entuziastų ji nebaugino. Gal net atvirkščiai – gyvenimui suteikė dar daugiau atspalvių.
Tadas į vandenį neria po bėgimo, tačiau yra ir tokių, kurie į ledinį žiemos vandenį lenda ir nesušilę: „Tik pasitelkę kvėpavimą.“
Beje, kvėpavimas yra labai svarbus. Šaltis, sako Tadas, yra jausmas, kuris gyvena ir mūsų galvoje.
„Kūnas gali priprasti prie šalčio. Kai įlendi į vandenį, iš pradžių būna tarsi šokas, bet reikia nusiraminti ir atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti. Tada taip gali sėdėti minutę ir dvi, kiti sėdi iki šešių minučių – visaip būna“, – pasakojo Tadas.
T.Ščegauskas vandenyje praleidžia nuo minutės iki dviejų, o kūnui apsipratus su vandens temperatūra, tris kartus paneria. Kaip sako pats, jokių rekordų nenori ir jų nesiekia.
„Kai pradėjau žiemą maudytis, neturėjau net slogos, niekada nesirgau. Gal todėl, kad imunitetas sustiprėjęs?
Pastarieji metai yra geriausi mano gyvenimo metai. Pasikeitė viskas, atsirado sportas, kitoks gyvenimo būdas. Super viskas. Emociškai? Visur atsirado balansas. Dabar jaučiuosi laimingas.“
