Jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė.
O paskutinę birželio savaitę pražydo... net ir rudens gėle vadinami jurginai. Tad nenustebino ir bent dviem-trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai masiškai pradėjusios žydėti dvi ypač gausios
Pernai sausrų išvargintos astilbės šiemet pribloškė neregėta žiedų gausa ir ryškumu
„2024 m. pastebėjome, kad Botanikos sode dauguma augalų užaugo žemesni nei paprastai. Išimtis – astilbės.
Nors balandis ir dalis gegužės buvo vėsūs, tačiau augimo metu gavusios pakankamai drėgmės, astilbės suvešėjo, o atėjus karščiams, pražydo pora savaičių anksčiau nei įprasta.
Beveik tuo pačiu metu pražydo ankstyviausios, daugiausia baltai žydinčios veislės ir vidutinio vėlyvumo veislės. Nors tuo metu Lietuvoje buvo pasiektas karščio rekordas, tačiau +34 laipsniai karščio nesutrumpino astilbių žydėjimo, neišblukino žiedynų, tačiau suteikė naujų jėgų ir liepos pradžioje kolekcija atrodo kaip niekad gausiai apsipylusi žiedais, o žiedynų spalvos ypač sodrios, ryškios“, – džiaugiasi jau ilgus metus VDU Botanikos sode astilbių kolekciją kuruojanti vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė.
Pasak specialistės, pagrindinė sąlyga astilbėms gerai augti yra drėgmė. Sausoje vietoje astilbių lapai džiūsta, žiedynai būna mažesni, siauresni, netipinės spalvos ir formos.
Sausras geriau atlaiko stambesnės veislės. Žemaūgės, miniatiūrinės veislės nukenčia labiausiai.
O sausroms užsitęsus, nelaistant, astilbės gali išnykti: „Štai 2023 m. pavasarį prasidėjusios sausros nualino astilbes mūsų sode. Nepakankamas drėgmės kiekis lėmė tai, kad jos buvo žemos, menkiau žydėjo.
Šiemet, astilbių sode įrengus kapiliarinį laistymą, astilbės nuolat gauna pakankamai drėgmės, todėl išaugo aukštos, vešlios, stambiais žiedynais“.
Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse bei derinti su kitais daugiamečiais, pusiau ūksminiais, drėgmę mėgstančiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, plukėmis ir kitais daugiamečiais augalais.
Šiemet įspūdingai atrodo astilbių rūšis Astilbe grandis. Ji mūsų klimato sąlygomis sunkiai žiemoja, o dar rečiau žydi.
VDU Botanikos sode šiais metais itin gausiai žydi ir ypač dekoratyviai atrodo veislės 'Icecream', 'Weisse Gloria', puriomis, ryškiomis rožinėmis šluotelėmis 'Obergärtner Jürgens', raudonais stiebais ir labai tamsiai raudonais žiedais 'Chocolate Cherry', itin žema su labai dekoratyviais tamsiai žaliais, blizgančiais ir labai garbanotais lapais 'Lilliput', labai tvirtais, šviesiai rožiniais žiedynais 'Vision Inferno', ryškiai rožiniais, puriais žiedynais 'Red Quin' ir kt.
Hortenzijų žiedai skuba bent trejetu savaičių
Šiemet neįprastai anksti pradėjo žydėti ir gausi VDU Botanikos sodo Kaune hortenzijų kolekcija.
Pačios pirmosios žiedais apsipylė laipiojančios ir aukštosios hortenzijos. Joms iš paskos žiedus pradėjo skleisti ir šviesiosios, didžialapės, ąžuolalapės, šluotelinės hortenzijos. Vėliausiai sužydės šiurkščiosios hortenzijos, kurių žiedų dar laukiama.
Liepos pirmą savaitę jau visu gražumu žydi šviesiosios hortenzijos (Hydrangea arborescens) tokios veislės, kaip 'Sheep Cloud', 'Grandiflora'. Pradeda žydėti didžialapės hortenzijos dantytasis porūšis (Hydrangea serrata) 'Santiago' ir kai kurios veislės šluotelinių hortenzijų (Hydrangea paniculata) – 'Levana', 'Early Sensation', 'Vanille Fraise', Wim's Red'. Jau gana gausiai žydi ąžuolalapių hortenzijų (Hydrangea quercifolia) įvairios veislės.
„Galime pasidžiaugti, kad šiemet hortenzijos džiugina ne tik ankstyvesniu žydėjimu, bet ir savo vešlumu bei žiedų gausa. Ypač tai akivaizdu su didžialapėmis hortenzijomis.
Matyt, šiltėjantis klimatas, ankstyvas pavasaris ir gausus kritulių kiekis turėjo įtakos jų augimui ir žiedų formavimuisi“, – sako hortenzijų kolekciją kuruojanti vyresn. dendrologė Loreta Buknienė.
VDU Botanikos sode Kaune hortenzijų kolekcija pradėta kurti nuo 2014 m., ją papildant naujais augalais.
Tai viena didžiausių hortenzijų kolekcijų tarp Baltijos botanikos sodų: čia galima pamatyti per šimtą įvairių hortenzijų veislių ir daugiau kaip 200 augalų.
„Mūsų kolekcijoje auga 7 hortenzijų rūšys ir 1 porūšis: šluotelinės, šviesiosios, laipiojančios, didžialapės, šiurkščiosios, aukštosios, ąžuolalapės hortenzijos bei didžialapės hortenzijos dantytasis porūšis“, – pasakoja L. Buknienė.
Pasak specialistės, pačios atspariausios žiemos šalčiams yra šviesiosios ir šluotelinės hortenzijos. Didžialapės ir ąžuolalapės – jautresnės mūsų žiemoms, todėl patariama jas žiemai pridengti.
O gražiausiu vasarišku žydėjimu VDU Botanikos sode visi kviečiami grožėtis tradicinėje Kvapų naktyje, kuri šiemet yra festivalio BOTANINĖS NAKTYS dalis, tad liepos 12 d. pakvies ne tik į botanines veiklas visai šeimai, bet ir į lazerių, šokančių fontanų ir teminių šviesų instaliacijų naktį.
